On 22/03/13 06:50, RaR wrote: > Gi mums, jeigu išliks bendra rinka ir laisvas judėjimas, dar yra nemažai > galimybių kilti, kol pasieksime vidutinį lygį. Ir manau, kad tai vyks, > ir norisi tikėti, kad sparčiau nei tie 3-4% BVP per metus. Man kažkodėl tai skamba, kaip drambliuko svajonės, jei turi omenyje dabartinį pragyvenimo lygį. O kas, jei Lietuva NIEKADA nepasieks Vakarų Europos lygio? Arba pasieks tik tada, kai ta V Europa nusiris iki Lietuvos lygio? Iš kur gali tas augimas būti, jei a) sensta populiacija b) skolos auga c) kapitalas bėga. O be pinigų - nieko nepadarysi. Šitie lochai iš ES sulaužė kiekvieną pažadą, kurį galėjo sulaužyti. Padarė kiekvieną išimtį, kurią galėjo padaryti. Dabar ir kapitalo kontrolė eurozonos valstybėje įvesta. Net laisvo judėjimo neliko. :) ---- Tam, kad plėstis reikia pinigų. Pinigai, neturint savo monetarinės politikos, gali ateiti tik iš užsienio. Užsieniui šiuo metu nesame patrauklūs: auginam skolas, populiacija sensta, investicinės istorijos apie olandus svajojusius pastatyti lentpjūvę kaime skamba parodiškai (ir atskleidžia vietinių kvailumą). Lietuvos atveju, kažkokių čia beletristikų nereikia: tokia maža Lietuva gali gyventi gerai tik iš eksporto. Potencialas tokio gero gyvenimo yra begalinis. Vadinasi, skatindamas eksportą gyvensi žymiai geriau, nei iš vidinės rinkos. Bet eksporto niekas rimtai neskatina, jis paliktas savieigai. Šiandien vidinė rinka yra palaikoma abejotinos kokybės (ilgalaike prasme) sprendimais (paskolos, ES lėšos, emigrantų perlaidos, kontrabanda, NT burbulas, biurokratija) kas sulygino kainas su Vakarais, bet nedavė nieko gero samdiniams. Net vidinei perkamąjai tokiai ir išlikus, potencialas su 3 mln gyventojų yra ne koks, lyginant su planeta žemė potencialu (8 milijardų aptarnavimu). Vienintelė Lietuvos bėda yra, kad importuojame būtinus dalykus: energiją, technologijas, žaliavas (nors maistu esame pajėgūs apsirūpint). Bet tai galima spręsti neapkraunant tokių esminių importo produktų mokesčiais. Dabar gi daroma atvirkščiai: toks improtas yra apmokestintas žvėriškai, ir tie mokesčiai yra lengva ranka išdalinami bile kam, be jokios atskaitomybės (todėl tų mokesčių niekad neužteks). Kitaip tariant, būtini reikmenys Lietuvoje yra vertinami kaip auksinius kiaušinius dedanti višta – jeigu galima lengvai iš to surinkti pajamų – tai surinksim. Pasikapstyt giliau tingisi. Biudžeto skaičiukai pagražėja, o ir valiuta stabili. Vietiniai kopūstėliai patenkinti ploja. O kad su tokia politika važiuojama subinėn, niekam nerūpi.