On 23/05/13 08:46, RaR wrote:
>
>> Natūralus kursas - paklausa/pasiūla rinkoje. Kad litas pririštas prie
>> euro, nereiškia, kad jo kursas realioje rinkoje nesvyruoja. T.y. kad
>> 1999m. pagimdei EUR/LTL 3.45, nereiškia kad šiandien rinkoje yra toks
>> kursas, nes svyravimus dengia CB operacijos (jei, aišku, išgali).
>>
>
> Litas yra euro pakaitalas kitu nominalu. Kadangi jis atitinkamu santykiu
> visiškai padengtas rezervais, jo kursui įtakos neturi jokios rinkos
> jėgos. Rinka tik keičia litų kiekį joje - kai litų nereikia, juos
> parduoda, litų rinkoje mažėja, atitinkamai mažėja lito rezervas (jis
> patenka į rinką). Kai yra litų poreikis, juos perka - litų rinkoje
> daugėja, didėja ir rezervas (juda iš rinkos į rezervą). Ir litas visada
> išlieka padengtas euriniais rezervais tuo pačiu santykiu. Jeigu rinkai
> visai nereikia litų, jis gali iš jos visai išnykti, bet jo kursas nuo to
> nepasikeis.
>
> Rinka keičia tų valiutų kursą, kurių kiekį vykdydami monetarinę politiką
> keičia centriniai bankai ir kurie nepadengti rezervais 100%. Jei CB
> išmeta daugiau pinigų į rinką, valiutos kursas krenta, jei iš jos išima
> - kyla. Gali ir ne dėl CB veiksmų pasikeisti tam tikros rinkoje
> cirkuliuojančios valiutos kiekis ("kiša ją kojinę" arba stengiasi ja
> atsikratyti). Kai padidėja jos kiekis, krenta jos kaina, nes CB
> neįsipareigojęs jos supirkinėti už tam tikrą rezervų vienetą. Kai
> nepilno padengimo valiutos rezervai senka, CB stengiasi juos taupyti,
> užkeldamas jų kainą ir taip mušdamas savo valiutos kainą. Kai yra didelė
> CB leidžiamos valiutos paklausa, CB gali nuspręsti kad rezervų jam
> pakanka, ir didinti savos valiutos kainą, pardavinėdamas ją už brangiau
> (už didesnį rezervų vienetų skaičių). Aišku, gali ir neleisti kilti savo
> valiutos kursui ir turtėti šalis gyventojams, be apribojimų kaupdamas
> rezervus, kaip tai daro Kinija ar ilgą laiką darė Japonija.
Ačiū už pastangas, bet nereikia čia taip detaliai aiškinti, tas
mechanizmas man yra žinomas. Tai vistik sutinki, kad rezervai gali
išsekti? Kaip manai, kiek ilgai pati Lietuva išsilaikytų, jeigu neturėtų
priėjimo prie tarptautinių rinkų?
Atsakyk tu man į vieną klausimą: kodėl EUR/LTL 1999 m. nustatyta kaina
3.45 2013ais yra teisinga, o ne 2, arba ne 4.6?
>> Kalba ne apie nominalus, o apie tai, kaip valiutos kursas įtakoja
>> realų ūkį. Japonui ne tas pats, kiek jo jena verta kitų valiutų/daiktų
>> atžvilgiu - čia nėra ką ginčytis.
>>
>
> Ne pats kursas, o jo pokytis per kažkurį laikotarpį. Negi teigsi, kad
> litas kažkuo geresnis ar blogesnis už jeną vien dėl to, kad vieno už
> dolerį reikia atiduoti 3, o kito - 100? bet jau aiškinau, kad jei ilgą
> laikotarpį vienos valiutos kursas tik kris kitos atžvilgiu, visi pradės
> jos atsikratinėti.
>
>
>>> Todėl,
>>> pvz., dolerio kainą kontroliuoja FED'as ir tik FED'as, ir kai kalba
>>> Bernankė, Forex'o žaidėjai savo sandoriais reaguoja į kiekvieną jo
>>> žodį,jų veiksmai sukelia tik trumpas dolerio kurso fluktuacijas.
>>
>> Taip, bet USD - išskirtinis atvejis. Kitiems to padaryti nepavyks. Ir
>> japaškos savo kailiu po kažkurio tai laiko galės pasimėgauti
>> Abenomikos vaisiais.
>>
>
> Ko nepavyks padaryti? Bet kuris CB gali laisvai keisti savo valiutos
> kiekį, o tuo pačiu ir kursą. Numušti (prispausdinti pinigų) - niekam ne
> problema, o kad pakelti (išimti iš rinkos) reikia turėti pakankamai
> rezervų, bet visos tvirtos valiutos jų turi.
Labai gerai, kad tu toks fanatikas. Važiuoja jenos namo, važiuoja.
Raliuoja akcijos, raliuoja. Bet čia galima gerai pasipelnyti. Buvo toks
Greenspano PUTas. Buvo avigalvio Bernarkės PUTas. Dabar yra Kurodos
"Shock and Awe". Pinigai be rizikos. Įsivaizduok, kaip smagu: japonai
barškina sau jenas, jena krenta, tuo pačiu įmonių kapitalizacija kyla
(kompensuodama jenos kritimą - vadinasi, jokio tolko realaus Japonijos
ūkiui nėr), bet jei tu gyveni už Japonijos ribų (mūsų atvejis) tai be
jokios rizikos užsipirkęs akcijų tiesiog sėdi ir lauki, kol jos dėdės
Kurodos dėka kyla savaime. Šiandien kaip tik spekuliantai nusprendė
išsicashinti - niekada nežinai kur augimas baigsis. Ir tai tik vienas
būdų, kaip praktiškai be rizikos pasipelnyt.
> Ką čia dar bandai pasakyti? Juk pinigų nemonopolinių nėra. Kaip ir nėra
> nemonopolinių iPhone. Vienintelis kitos prekės skirtumas nuo pinigų šiuo
> atžvilgiu tas, kad smarkiai padidinti
> iPhone kiekį rinkoje gamintojui kainuoja daug daugiau.
Nieko, atsakinėju į tavo beletristikas, ir tiek.
>>> nors kitos prekės, pvz. aukso, kiekį - be jokių problemų ir delsimo
>>> padidinti ar sumažinti jos kiekį ir dešimtis, ir milijonus, ir
>>> trilijonus kartų, tai jis visiškai kontroliuotų ir aukso kainą. Todėl,
>>> pvz., dolerio kainą kontroliuoja FED'as ir tik FED'as, ir kai kalba
>>> Bernankė, Forex'o žaidėjai savo sandoriais reaguoja į kiekvieną jo žodį,
>>> jų veiksmai sukelia tik trumpas dolerio kurso fluktuacijas.
>>>
>>> Dėl lito - tai jis tvirtu santykiu susietas su euru, tad jo kursą
>>> kontroliuoja ne LB, o ECB. Toks lito santykio susiejimas su euru -
>>> visiškai normalus esant bendroje ES rinkoje ir smarkiai prekiaujant su
>>> kaimynais. Tai ne tik suteikia pasitikėjimo mažai valiutai, bet ir labai
>>> padeda importuotojams/eksportuotojams, nes jiems nebereikia investuoti
>>> bent jau į lito/euro kurso svyravimo rizikos valdymą. Jeigu visų valiutų
>>> santykiai būtų stabilūs (ar būtų viena valiuta), dėl to laimėtų visi
>>> gamintojai ir prekybininkai, nes lėšų dalis, atitenkanti kursų valdymo
>>> rizikai (visokiems tarpininkams, ateities sandoriams, draudimams, šiaip
>>> žaidėjams), liktų jiems.
>>
>> Kam čia tos demagogijos - "smarkiai prekiaujant". Gal padeda smarkiai
>> pašalpiaujant? Lietuvos eksporto partneris nr1 tebėra Rusija, ne ES.
>>
>
> Tikrai? Vėl iš kavos tirščių buri savo statistiką, nes oficiali
> "meluoja". Tavo žiniai 2011 m. vien į Vokietiją Lietuva eksportavo 2,5
> karto daugiau nei į Rusiją. Daugiau nei į Rusiją, eksportavo ir į
> Nyderlandus, Latviją, Lenkiją, Estiją, JK ir Prancūziją, o bendras
> eskportas į ES ir Rusiją tiesiog nesulyginamas - kelioliką kartų daugiau
> į ES. Štai nuoroda:
> http://www.ukmin.lt/uploads/documents/Eksportas/12.3.%20Eksportas%20grafi%C5%A1kai.pdf
> . Kas kitą importas, bet pagrinde - tai energetininiai ištekliai.
Objektyviam vaizdui išgauti lygint reikia EU vs OUTSIDE EU.
Nežinau kokius čia skaičius žiūri. Aš teikiau iš
https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/lh.html
Export partners:
Russia 15.6%, Latvia 9.7%, Germany 8.9%, Poland 6.7%, Estonia 6.3%,
Netherlands 5.8%, Belarus 4.8% (2011)
Kadangi Latvija-Estija yra tik wannabe europiečiai, rimtomis tų rinkų
nelaikau. O bendrai tai nėra ko girtis eksportu į ES - jis yra rimtai
sukaustytas skolomis. Ir dar bus ilgai.
>> Eksportuotojams padeda žemesnis EUR/LTL, importuotojams - aukštesnis
>> EUR/LTL.
>>
>
> Nepamiršk, kad žmonėms svarbu ir realus atlyginimų dydis, tad ilgam už
> grašius jų dirbti nepriversi, pats juk pabėgai kur daugiau moka...
Jei žmonėms svarbus būtų atlyginimų dydis, litas būtų įvertintas 4.5
EUR/LTL. Juk visi uždirbtų daugiau, ar ne taip? Nebe už grašius dirbtų?
> Kadangi lito santykis su euru fiksuotas, jam neturi įtakos rinka dėl to,
> kad jis padengtas euriniais rezervais 100%, tad jo kursas kitų valiutų
> atžvilgiu kinta lygiai taip pat, kaip ir euro.
Vėl tu savo demagogijas su tais rezervais pradedi varyt.
>> Perfrazuosiu, kad suprastum, kurlink lenkiau: kam Lietuvai reikia
>> kapitalo, jei prieš tai gautą kapitalą jie iššvaistė visokiems
>> spalvotiems triusikams, NT burbului, ir pan? Kam LTU reikalinga
>> tolesnė vartojimo skatinimo logika, kai tas vartojimas ir taip liejasi
>> per kraštus? Jau turbūt supratai iš mano peckelionių, kad aš iš
>> principo už kapitalą, bet su tokiom bobom, kaip Vėsaitė ar diedais,
>> kaip Šarkinas/pan Butkevič - geriau jau to kapitalo apskritai neturėti.
>>
>
> O ko tu verki kaip kas išleido kapitalą. Tas, kurį skolinasi valdžia, ir
> taip aišku kad bus išleidžiamas pagal valdžios sugedimo-kvailumo lygį.
> Kaip išleido privatus sektorius irgi nesijaudink - tai jau to
> investuotojo problema.
Nesutinku: privačių investuotojų skolos irgi įtakoja valiutos kursą.
Aš neverkiu dėl kapitalo. Man juokinga, kai žmogus išleidžia viską
spalvotiems triusikams, ir po to virkauja, kad neturi ko pavalgyt.
>> Apie jokį siūlymą atiminėti/spausdinti mano postuose kalbos nėra.
>> Turiu omenyje turėti savo laisvą valiutą ir obligacijas platinti savo
>> valiuta, kaip kad turi susitvarkiusios visos civilizuotos ir savo
>> gerove iš tiesų besirūpinančios valstybės, o ne spausdinti, kaip
>> kokioj Zimbabvėj, ar bėgti skolintis (maldauti) už xui znajet kiek.
>>
>
> Na tai siūlei numušinėti valiutos kursą ir taip piginti darbo jėgą, o
> tai tolygu spausdinti pinigus ir taip skiedžiant juos atiminėti iš žmonių.
Jau minėjau, kad fiksuotas kursas yra prieš rinkos sąlygas. Nors
disbalansai gali trukti ilgai, bet galiausiai rinkos pačios nusprendžia,
kada juos reikia panaikinti.
>> Lietuva apskritai ne nuo to galo pradeda statyti valstybę: užuot
>> perdėm rūpinantis ūkiu (o tiksliau - prabanga), reikia rūpintis
>> kultūra. Jeigu per 20 m. būtų į kultūrą tiek suinvestuota, kiek į ūkį
>> (grubiai tariant ūkio+finmin+žū min apsikeistų biudžetais su kultūros
>> minu), LTU raškytų dabar daug daug saldesnius vaisius. Pasiskaičius
>> forumuose pasidaro aišku, kad lietuviai (ir ypač jaunoji išlepus
>> karta) - nelabai moka bendrauti apskritai. O ką tu gyvenime pasieksi,
>> nemokėdamas komunikuoti nei su kaimynu, nei su pasauliu?
>>
>
> Man atrodo didesnė problema ne kultūra, o technologijos, dažnai net
> skatinama technofobija ir tamsumas.
Iš kur tos technologijos bus, jei čia net juodulys negali atvažiuoti į
svečius?
http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/aktualijos/tamsiaodi-tunisieti-vilniuje-pribloske-lietuviu-neapykanta.htm
Manai, tiems vaikams rūpi technologijos? Kas čia per beždžionių šalis?
>> Tau ir man asmeniškai - gal ir jokio skirtumo. Bet kai pasiskaitai
>> tokias istorijas, pvz. kaip vaikai numesti seneliams prižiūrėti
>> MĖNESIAIS, jei ne metais; ar tėvai gyvena skirtingose valstybėse
>> (uždarbiavimas, tsakant už triusikus susimokėt); ar kai koks kaimo
>> laibokas (neseniai girdėjau) nuvedė nėščią žmoną kuopti tvarto pas
>> kaimynus - negera pasidaro. Pats pažįstu asmenį, kurį po tėvo mirties
>> močia priverstinai išsitempė iš 10 klasės mokykloje į Airiją. To
>> rezultatas - grįžęs vaikis dabar net vidurinės mokyklos nebaigs. Jei
>> vaikai paskutinėj vietoj - tai įsivaizduok, kas iš jų išaugs?
>>
>
> Na tai rūpinkis tais vaikais, siųsk jiems pinigus. Daug pasaulyje yra
> problemų, dėl jų paverkti kiekvienas moka, bet va išspręsti jas
> sudėtingiau. O šiaip kas geriau - ar užsienyje kalti pinigus ir jais
> išlaikyti šeimą, ar sėdėti be darbo iš pašalpos, gerti pilstuką, ir taip
> rodyti tiems vaikams degradavimo pavyzdį?
Tai aš siūlau konkrečius sprendimus, o tu čia mėgini mane piešti kaip
kokį velnią pinigų atiminėtoją. Nors iš tiesų aš sakau: a) reikia turėti
REALIĄ ūkio strategiją b) ją vykdant nebijoti judinti kurso
>> Tas emigre perlaidų balansas jau lyginasi. Srautai valiutų, vykstančių
>> iš LTU, sparčiai vejasi įplaukas.
>>
>
>
> Puiku, ir pats kas dieną girdžiu kad eksportas didėja.
Prie ko čia eksportas? Turėjau omenyje privačių asmenų perlaidas:
valiutos nutekėjimas auga, o įtekėjimas toks pat.
> Na ir kuo blogai kad tos dėžutės pastatytos? Bent jau už šildymą kelis
> kartus pigiau moka nei senuose blokiniuose. Aš visom keturiom, kad visi
> blokiniai būtų pakeisti tomis dėžutėmis.
Niekur ypatingai dėžučių statymo/pirkimo neišskyriau (akcentavau žmonių
požiūrį į pinigus), bet kuo blokiniai namai yra geresni, nei
Perkūnkiemiai, arba tie baisūs griozdai pagal lietuviškų architektų
supratimą kurpti?
> Kai niekas neduos, reikės užsidirbti. Ko neužsidirbsi - to neturėsi.
> Nematau čia dėl ko verkti. Jeigu žmonės sugebės, tai ir užsidirbs, jei
> nesugebės - skurs.
Tai kai valiuta nuvertės, neverksi? Juk taip priešinies. Pats sau
prieštarauji.
>> Jei devalvacija tamstai yra konfiskacija, tai (be abejonės?)
>> revalvacija - pinigų dalybos dovanai?
>>
>
> Taip, tai yra dalybos. Ar dovanai - tai jau kitas klausimas, nes tas
> sukauptas rezervas, kurio dėka galima daryti revalvaciją, kažkada buvo
> "nusuktas" nuo tų pačių šalis dirbančiųjų. Neuždirbo gi jo premjeras ar
> ministras.
O kodėl tada nerevalvuojam? Visiems smagiau - uždirbs daugiau :)
>>> Skaičiuojant BVP atsižvelgiama ir į infliaciją.
>>
>> Kurį būtent rodiklį konkrečiai? CPI/HICP? dar kažkas?
>>
>
> Na tai pats pasidomėk, kas įeina į infliacijos lygio skaičiuoklę
Aš žinau kiek man reikia, bet man šiaip smalsu patapo kokie ten
makaronai sulipdyti. Neturiu laiko tokioms nesąmonėms kapstinėti.
> Nei pervertintas nei neįvertintas. Esant fiksuotam kursui ir pilnam
> rezervui, keičiasi jo kiekis rinkoje. Apie Lietuvos ekonomikos būklę
> gali spręsti ne iš lito kurso, o iš jo kiekio rinkoje. Jeigu lietuviai
> uždirba (gauna) daug eurų, keičia juos į litus. Kadangi niekas to
> keitimo nestabdo ir jų kainos nekelia, tiesiog didėja jų kiekis. Taigi,
> daugiau užsidirbęs eurų ir išsikeitęs į litus, tu turi ne ta patį litų
> kiekį, kuris vertas daugiau eurų, o tiesiog daugiau litų, kurie sumoje
> verti daugiau eurų. Vykstant atvirkštiniams procesams - viskas atvirkščiai.
Žinojau, kad taip atsakysi. Tada konkrečiau: paskaičiuok man, prašau, ar
šiai dienai litas yra pervertintas, ar neįvertintas.