On 17/04/13 08:38, RaR wrote: > >> Apie kelių tiesimą (+infrastruktūros finansavimą naujų rajonų iš NT >> įmonių privačių kišenės) geriau nekalbėti, nes aš žinau, kaip realiai >> tai (būtent - asfalto klojimas) Lietuvoje ir Lenkijoje vyksta. Tiesiog >> vagiami pinigai, iš ten ir pastovios duobės keliuose. Kodėl Lietuvoje >> įmonės turi mokėti kelių mokestį, o važinėjasi (kelius drožia) visi >> privatūs asmenys, vėlgi - koks kvailys sugalvojo šitą nesąmonę? Kada, >> sukos, Vilniuje sudės normalius šaligatvius - čia gal bent ne taip >> lengva vogti, kaip asfaltą? >> > > Apie kelių tiesimo kokybę Lietuvoje aš irgi neblogai žinau, galiausiai > ją greitai visi pamato. Aišku, galima tai spręsti pradedant ir plėtojant > mokamų kelių tinklą. Vis tik praktiškai visose šalyse jei ne visu, tai > bent didele dalimi kelių tinklo ir kitos infrastruktūros rūpinasi > valdžia, ir tai finansuoti kažkaip reikia. Ir šiuo atveju nekalbėjau > apie kažkokį kelių mokestį, o apie kuro akcizą, kurio bent dalis būtų > skiriama kelių tiesimui ir priežiūrai. Šiuo atveju nemanau kad yra > kažkas neteisingo - degalus perka tie, kas keliais važiuoja (išskyrus > gal ŽŪ techniką, bet jai skirtiems degalams iš viso netaikomas akcizas), > netgi autobuso keleivis sumoka dalį akcizo per padidėjusią bilieto kainą. Matai, kas iš to, kad Tu žinai, jei nieko nedarai. Aš bandžiau, bet kol kas manęs jie nepaklauso - musėt, reikia didesnio grupinio svorio :) > Tai galima daug ką atimti iš valdžios ir perduoti į privačias rankas, > efektyvinti, bet kol bus valstybė, tol jai reikės ir surinkti kažkiek > lėšų iš gyventojų. Ir labai dažnai apmokestinama tai, iš ko lengviausiai > surinkti. Jokių lėšų valstybei, t.y. valžiai nereikia, bent jau tol, kol ji neįrodo, kad moka su jomis elgtis. Ir pačios valdžios nereikia. Tegul būna savivaldybės - kantonai, su savo baronais. Ir konkuruoja tarpusavyje dėl darbo jėgos ir protų. >> Realybėje nebūna taip, kad neremi nei savo, nei užsienio. Būna - arba >> remi savo, arba užsienio, nes visi dėl darbo vietų konkuruoja +- >> laisvoje rinkoje. Jei ne tu laimi - tai užsienio konkurentas. >> > > Jeigu nieko neremi - tai nieko ir neremi. Jeigu kažką remi - reiškia iš > vieno atimi ir atiduodi kitam. Jeigu finansiškai remi eksportą - reiškia > dalį lėšų, surinktų iš savo vartotojų, atiduodi užsienio vartotojams. > Valdžia pinigų grynai iš oro niekada nepasidaro, ji visada atima juos iš > savo gyventojų. Netgi jei spausdini papildomus pinigus - atimi iš jų per > pinigų nuvertėjimą, netgi jei siurbi naftą - ta paramai skirta dalimi > neleidi pasinaudoti visiems jos gyventojams, kuriems teoriškai ir turėtų > priklausyti visas valstybės turtas. Tavo galvoj - vėjai. Visų pirma tu ignoruoji elementarius gamtos dėsnius, o būtent: kad visos valiutos tarpusavio santykiuose juda natūraliai, nes taip joms Dievulis liepė. Visi pririšimai, devalvacijos/revalvacijos - žaidimas prieš Dievulį, todėl anksčiau ar vėliau pralaimima. Gamtoje valiuta nuolat reaguoja į ūkio padėtį, o tai, kad Tu to nematei 10-20 metų, nes šis veiksmas buvo pakištas po kilimu - dar nieko nereiškia. Visų antra - man keista, kad Tu labiau remi vartojimą (kurio yra perteklius, juolab kai vartojama yra ateities sąskaita), o ne gamybą/eksporto paslaugas (darbo vietas - kurių yra trūkumas), ignoruodamas status quo tarp šių dalykų (tau atrodo 15proc. bedarbystė - normalu, kuomet visi civilizuoti kraštai daro viską, kad to išvengtų). Aš suprantu, kad Tau atrodo tragedija, jog dabartinis 10 metų stagnuojantis vid atlygis gali dar labiau sumažėti, bet patikėk - tikrai gali. Ir čia visai ne mano norai, kaip čia bandai piešti, o ilgalaikio struktūrinė šūdo malimo valstybėje pasekmė. >> Iš esmės aš irgi už nevaržomą prekybą. Bet mes esam prisirišę prie >> euro. Todėl valiutos rezervai - ne amžini. O kol mes esam prisirišę ir >> galim imti maną iš dangaus keturių gardėsių pavidalu (subsidijos, >> paskolos, emigre perlaidos ir kontrabanda) - importas visada viršys >> eksportą, nes nėra kas sustabdo infliacijos (apart mokesčių). Panašiu >> kreivu keliu ir einame. Butaforinis stabilumas->infliacija->augantys >> mokesčiai->augantis šešėlis->dar daugiau >> skolų->emigracija->butaforinis stabilumas. Dabar kaip tik žaliavos >> ruošiasi kilimui, o mes daug žaliavų importuojam - ir tai darys >> pastovų spaudimą prekybos balansui ir tiems rezervams (kalbu ilguoju >> laikotarpiu). >> > > Nematau ryšio tarp prisirišimo prie euro ir paskolų, perlaidų bei > kontrabandos mastų. Importas nedidina infliacijos, o greičiau > atvirkščiai - jį pristabdo. Juk importuojant pinigai išteka iš šalies ir > įvežama produkcija, o infliacija kyla, kai pinigų masė didėja greičiau > už prekių kiekį. Jeigu mes litą laikom per aukštai, tuomet skatiname vartoti (skolintis). Jeigu mes litą laikom per žemai - tuomet skatiname eksportą (kaupti rezervą). Jeigu mes neišlaikom kurso, nes šūdo primalėm - tuomet įvedama kapitalo kontrolė, arba kursas grįžta į pradinį ekvilibriumą (o dažnai ir viena, ir kita). Vat ir visas sudėtingumas. Nors aš tingiu skaičiuot, bet intuityviai galiu pasakyti, kad mums galioja pirmas atvejis - beveik 20 metų esame prisirišę, o importas kiekvienais metais viršija eksportą. Aš nesakiau, kad importas didina infliaciją (importas tai lengvų dotacijų/paskolų arba sąlyginai pervertintos perkamosios galios pasekmė), aš sakiau, kad infliacijai augant mes neturime priemonių jos stabdyti (apart apdėti mokesčiais). > Neigiamą prekybos balansą ilguoju laikotarpiu įtakoja > ne žaliavų importas, o [] Niekas ir nesako, kad įtakoja, bet importuojančiai šaliai jaučiasi pasėkmės žaliavų kilimo. >> Yra tokia teorija, kad jeigu lėbavimo metais investuoji paskolintus >> pinigus užsienyje (kaipo FDI), tuomet truputį devalvavus vietinį >> pinigą valstybė kaip tik tampa turtingesne (nes tos investicijos >> atsispindi geresniu santykiu). >> > > Tai vis tik neatsisakai nuomonės, kad kažkokį turtą galima sukurti "iš > oro", pvz, "ukazu" apie devalvaciją? Tereikia tavo teiginyje pataisyti > vieną žodį ir jo nelogiškumas išnyksta - devalvavus vietinį pinigą > turtingesnė tampa ne valstybė, o valdžia - t.y. valdžia tampa > turtingesnė atimdama iš savo gyventojų. Niekaip nematau, kaip Lietuva Lietuvoje valdžia renkama iš Lietuvos gyventojų. Tai jei valdžia yra debilai - tai logiškai matome, kad ir gyventojai tokie. >Niekaip nematau, kaip Lietuva > tampa turtingesnė nusipirkusi dolerių, už jas nusipirkusi JAV obligacijų > ir devalvavusi litą. Aš juk sakiau, kad tokia yra teorija. Buhalterinėse knygose gražiai atrodo :) Jeigu jos gaunamos palūkanos devalvuotais litais > tampa didesnės ir ji bent kažkiek laiko moka savo gyventojams tiek pat > devalvuotais litais, kiek anksčiau mokėjo nedevalvuotais, tai ji tuo > uždirba ne iš kažko kito, o tik atimdama iš savo gyventojų. Ar aš už žmonių apiplėšinėjimą? Ne, tiesiog jei mali šūdą ilgą laiką - visada reikės kompensuoti iš gyventojų. Toks gyvenimas. >> Jau minėjau, kad kurso kolapsas, kaip taisyklė, būna neišvengiamas, o >> ne specialiai piktų dėdžių surengtas. Ir daug tokių pvz jau buvo >> pasaulyje, pradedant Rusijos 1998, baigiant Azijos tigrais 1997, JK >> 1992, ir pan. Imant prielaidą, kad ateityje jis neišvengiamas - kodėl >> nepamėgint jo tinkamu momentu pritaikyt anksčiau ir taip laimėti savo >> šaliai ilgalaikių darbo vietų? Kaip devalvavus litą, taip ir įvedus >> eurą galima daryti realią prielaidą, kad kainos kils, taip mažindamos >> pensijas ir atlyginimus (dabartinis kelias, nors greičiausiai, kad ne >> tiek pat daug, bet visgi). >> > > Na, ir kaipgi ji laimės tų ilgalaikių darbo vietų? Užsieniečiai > investuoja dėl to, kad nori uždirbti, o ne dėl kažko kito. Jei > devalvuosi kilimo metu, tai paprasčiausiai paankstinsi tą ekonominį > kolapsą, nes kapitalas iš karto pradės bėgti. Jeigu stabiliai devalvuoti Ar aš noriu devalvuoti? Ne, bet aš sakau, kad krečiant nesąmones devalvacija ateina savaime. O jei ji ateis savaime - reikia naudotis ir planuoti. Nes jei nesinaudosi valstybės naudai, tai aš ir kiti spekuliuosim prieš litą ir iš to uždirbsim (pasinaudosim kitų žmonių kvailumu). > valiutą tam, kad mokėti mažesnes pensijas ir darbdaviai galėtų mokėti > mažesnius atlyginimus - taigi gali ir taip viso to nekelti. Tik reikia > suprasti, kad žmonių tikslai dažniausiai skiriasi nuo abc teorinių > tikslų - jų tikslas paprastai ne didesnis darbo vietų skaičius šalyje, o > geresnis gyvenimas, o tai iš esmės - geriau apmokamas darbas. Tad jeigu > tu stengsiesi vis mažinti žmonių pajamas, jie stengsis bėgti ten, kur > jos didesnės. Aišku, dar yra galimybė šalį paversti konclageriu, Stengtis ir bėgti - du skirtingi dalykai. Esu N kartų matęs kalbančių ir nieko nedarančių žmonių. Tiesą pasakius, tokių dauguma. > padaryti vidutinį uždarbį lygiu pusei baltarusio uždarbio, tada > tikriausiai sugebėtume pasiekti visišką užimtumą. Iki pilnos tavo > teorinių tikslų įgyvendinimo laimės dar reikėtų už tą pigiai eksportuotą > produkciją nieko nepirkti, o kaupti rezervus. Tuomet ir prekybos > balansas būtų puikus, ir valstybė ne skolas, o rezervus kauptų. Už eksportą manau tikrai nieko nepirksim ateityje, nes reikės grąžinti dideles skolas. Priešingu atveju - laukia masiniai gyvenimo sukrėtimai. > Tikriausiai, pirmas iš emigracijos grįžtum į tokią svajonių šalį? Aišku, kad grįžčiau. Pigiai apsipirkti, investuoti. Užimti žmonės nėra tokie pikti. O užimti jie būtų, ir dauguma persikvalifikuotų į eksportininkus, vietoje vartotojų. Ir visiems būtų labai gera ilguoju laikotarpiu (pradžioje diržus susispaudus). >> Dempingas, pagal apibrėžimą, būna kai pardavėjas parduoda pigiau už >> savikainą. Tai jei pardavėjas parduoda geresne kaina nei anksčiau, nes >> gali nusamdyti laikinai pigesnės darbo jėgos, tai koks čia dempingas? >> Čia paskata pačiam persikvalifikuoti iš samdinio į darbdavį, apyvartų >> augimas ir įsitvirtinimas naujose rinkose, kurios kaip tik atsiveria. >> Kuo daugiau darbdavių - tuo geriau visiems. >> > > Apie dempingą kalbėjau ta prasme, kai valstybė dotuoja eksportą. > Darbdaviui, aišku, gerai nusamdyti pigesnės darbo jėgos, bėda tik tame, > kad darbuotojas apie savo atpigusią darbo jėgą yra kitos nuomonės. O kai > ji pastoviai atpiginėja ne dėl jo kaltės, žiūrėk, jau ir pradeda > dairytis vietos, kur ji taip neatpiginėja. Juk pagrindinė emigracijos > priežastis - per mažos pajamos lyginant su tomis šalimis, į kurias > emigruojama. Tavo nuomone, kaip tą procesą paveiktų darbo jėgos > piginimas, t.y. pajamų mažinimas? Aš galiu pasakyti, kodėl iš Lietuvos emigruojama: todėl kad čia laikui bėgant priviso per daug šūdmalių. Nuo pedofilų gaudytojų, iki švogerių, tiesiog trukdančių gyventi. Teisinė nuosavybės apsauga nepatikima, asfaltas netiesiamas, galų gale darbo specifika reikalauja kelti sparnus, nes naftos/atominių specialistų Lietuvai reikia nedaug, o programeriais visi nebus. Taip, kad priežastys ne vien piniguose. Iš esmės gXXI a. galima neblogiau uždirbti ir gyvenant Lietuvoje, bet virš tavęs visuomet tvyros konfiskacijos ranka (ypač turint omenyje įsišaknijusį problemų atidėliojimo metodą). Kaip gi lietuvis kitas uždirbs daugiau, negu aš, ir bus nevagiantis?! Netvarka, sudubasint tokį! > Taip kad tavo norai sustabdyti > emigraciją ir atpiginti darbo jėgą vienas kitam prieštarauja. Gal reikia > lygiuotis į tas šalis, kuriose darbdaviai gali mokėti gerus atlyginimus > ir klestėti, o ne į tas, kur kažkas gaminama vien dėl to, kad > darbuotojams galima mokėti grašius, dažniausiai tai mažai kvalifikuoti > ir mažą pridėtinę vertę sukuriantys darbai. Jau minėjau, kad darbo jėgos piginimas - ne mano noras, o natūralus dėsnis prie tam tikrų sąlygų. Aš abejoju, ar Lietuva išlaikys dabartinį kursą ilguoju laikotarpiu. >> O rinkos mūsų laukia tai didžiulės ir neaprėpiamos. Mes teoriškai >> galim gyventi kaip šveicarai ar japonai, tik patys sau trukdom. Mums >> netgi lengviau pasiekti tokį lygį, nes mums mažiau reikia, niekas mūsų >> net nepastebės/netrukdys. Mes dar turim brolius baltarusius pašonėje >> (pigi darbo jėga), juos gi galima šitaip gražiai įtraukti. Ir nebūtina >> konkuruoti su JAV (Holivudas, karo pramonė, farma, energetika, ir >> t.t.) ar vokiška produkcija, užtenka surasti keletą nišų ir jose >> specializuotis (gražiai tai daro Fermentas). Bet tam reikia negąsdinti >> jaunų žmonių nesąmonėmis, kurios 1950s gimusiųjų kartos yra >> planuojamos Lietuvos ateičiai. >> > > Aišku, kad galim, tik tai pasieksime tikrai ne per devalvacijas ir darbo > jėgos piginimą. O valdžia prie to gali prisidėdama tikrai ne didindama > biurokratinius barjerus, ribodama prekybą ir privačią iniciatyvą, > iškreipdama rinkos sąlygos ir pritardama antitechnologinėms isterijoms, > o dažnai netgi pati jas kurstydama. Niekas valdžioje nesikeis, galim apsiraminti. >> Visada planetoje žemė bus valstybių, kuriose šalių darbo rinka auga. >> Belieka tik besti pirštu ir rinkis. > > Neužtenka vien to, kad augtų. Žmones vilioja ne galimybė dirbti, o > galimybė uždirbti. Mėgstat kabinėtis prie žodžių? Kur eko auga, ten ir galimybių uždirbti automatiškai daugiau.