> Siaip idomu pasidare - kada ir kokias svetimas zemes (be Lietuvos) lenkai > uzpuole? > > Remigijus > Superistorikas, 2010 05 02 22:53 Cia, ziuriu ir apie AK. Ji Lietuvoje (su Gardinu, Lyda, Suvalkais)turejo apie 20 000 nariu. Pasiekimai- 200 nusautu lietuviu civiliu, 100 lietuviu policininku, apie 20 vokieciu, apie 20 TSRS partizanu ir apie 20 vietines rinktines kareiviu. "Kovingumas" nestebintu, jei ne-inotume, kad 500 tukst vokieciu 1,5 mln. lenku kareiviu 1939 m. isvaike per 1 diena, dar 2 sav. surinkinejo belaisvius. Vokieciu nuostoliai- apie 2000 zuvusiu ir 8000 suzeistu, lenku- 45000 zuvusiu. Vilniu, tarp kitko uziminejo Cerniachovskio vadovaujama TSRS kariuomene 10 diviziju, gyne- 3 vokieciu divizijos. AK karius, palaidotus Verkiuose(apie 30 vnt.), nusove TSRS kariai, kai jie rekvizavo maista is miestieciu. Tai vieninteliai AK nuostoliai"vaduojant" Vilniu. Apie "Ostar brama" patys AK suzinojo tik is BBC. Pikasas SKAITYTOJU DEMESIUI, 2010 04 14 10:51 Verta priminti, kad tarp tu Raudonosios Armijos karininku ir eiliniu kareiviu sunaikinimo Lenkijos Tuchola koncentracijos stovykloje 1920 metais buvo ir lietuviu, pavyzdziui komisaras Pranas Petronis. Tad ir lietuviu tauta turi apie ka prisiminti, po 90 metu nuo to kraupaus susidorojimo. O juk Józef Klemens Pilsudski, iszudydamas Tarybini kariskiu elita kirto ir per Lenkijos galimybes. Negalima atmesti, kad daugelis is izoliuotu koncentracijos stovykloje tikejosi kovoti pries bolsevikus tam, kad isvaduoti savo Tevyne. Butent to Pilsudskis gal ir nenorejo, nes tuo metu jau buvo planuojamas pasirasyti Pilsudskis - Ribentropo paktas del tarpusavio pagalbos ir Lenkijos spec. tarnybos netgi bendradarbiavo su nacistais ruosdami bendra operacija pries Sovietu Sajunga. Tad Lenkija uzpuole ir okupavo Lietuvos dali, Baltarusijos dali, Vakaru Ukraina, Cekoslovakijos dali. Tam pasitarnavo 1938m. rugsejo 29 Anglijos-Vokietijos Miuncheno paktas (su vienu slaptu protokolu) ir 1938 rugsejo 22d. Lenkijos ultimatumas Cekoslovakijai del Lenkijos etiniu zemiu atidavimo. Nors 1938 m. spalio 23d. SSSR ir perspejo Lenkija, kad jei ji koncentruos savo kariuomene ties Cekoslovakijos siena, tai bus paskaityta nedraugisku veiksmu pries sajungininke, ko pasekmeje SSSR denonsuos draugystes sutarti su Lenkija, bet Lenkija i tai demonstratyviai nereagavo. 1938 spalio 2d. Lenkija okupuoja Cekoslovakijos Slask Cieszynski. 1939 sausio 26d. Lenkijos uzsienio reikalu ministras Juzefas Bekas kalbedamas su nacistines Vokietijos uzsienio reikalu ministru fon Ribentropu pareiskia: "Lenkija pretenduoja i tarybine Ukraina, ir i isejima prie Juodosios juros". 1939 kovo 4d. po ilgu ekonominiu, politiniu ir operatyviniu tyrinejimu Lenkija suplanuoja okupacinio karo pries SSSR plana, ir pavadina ji "Rytai". 1939 kovo 20d. Hitleris siulo Lenkijai atiduoti vokieciu miesta Dancinga, ir leisti sukurti koridoriu, kuris sujungtu Vokietija su Rytu Prusija. 1939 kovo 22d. Lenkija praveda slapta mobilizacija. 1939 kovo 31d. Cemberlenas pareiskia saugumo garantijas Lenkijai. 1939 kovo 26d. Lenkija atmeta visus Vokietijos prasymus. Vokietija nutraukia tarpusavio pagalbos sutarti su Lenkija. 1939 balandzio 18d. SSSR pasiulo Prancuzijai ir Anglijai pasirasyti tarpusavio pagalbos sutarti agresijos atvejui, bet 1939 rugpjucio 12d. sutartis nebuvo pasirasyta, o apsiribota abstrakcia deklaracija. 1939 rugpjucio 23d. Maskvoje pasirasomas Molotovo-Ribentropo nepuolimo paktas. Slaptuju protokolu, kaip priedu prie pakto, originalu pasaulyje neegzistuoja. 1939 Rugsejo 1d. Vokietija isiverzia i Lenkija. Nors 1939 m. rugsejo 3d. ir buvo paskelbtas, taip vadinamas "Keistasis karas" Vokietijai, taciau nei Anglija, nei Prancuzija, nei visos ju gausios kolonijos ir imperijos subjektai, aktyviu veiksmu nesiseme ir Lenkija buvo per dvi savaites Hitlerio kariaunos parklupdyta. Lietuva, net ir nepamirsdama Vilnijos okupacijos, paskelbusi Rugsejo 1d. Lietuvos neutraliteta Vokietijos-Lenkijos kare sutiko priimti Lietuvoje desimtis tukstanciu lenku, ir Vokietijos snipu, bei itakos agentu, taip suteikdami jiems prieglobsti...