Pratesiant komentara apie statistika, kurios niekas nezino, nes mokykliniuose vadoveliuose jos paprasciausiai nera. 1828-1878 metais Maišiagalos, Paberžės, Nemenčinės, Lavoriškių, Rudaminos, Juodšilių, Medininkų, Šalčininkų, Eišiškių, Nemėžio, Baltosios Vokės, Rukainių, Lentvario, Dieveniškių, Jašiūnų, Kalvelių, Turgelių, Gardino, Lydos, Breslaujos, Ašmenos, Seinų, Suvalkų, Augustavo ir kitos apylinkės kalbėjo tik lietuviškai, vaikai ir moterys nemokėjo lenkiškai. 1923 m. Krokuvoje išleistos lenkų kalbos gramatikos žemėlapyje lenkų kalbos plotas arčiausiai Lietuvos pažymėtas tik dabartinėje Gardino srityje prie Nemuno (gerokai į pietus nuo Gardino) (Žr. Wilno I ziemia Wilenska, t.1, 1930, p. 229). Tai liudija ir caro laikų gyventojų surašymo duomenys (Sankt Peterburgo 1840 – 1890 m gyventojų surašymų archyvai), kur visame šiame plote namų kalba nurodyta “lietuvių”, originalo kalba “litovskij” (dar nurodoma šiek tiek vartotos žydų kalbos). Jokių kitų vartotų kalbų nenurodoma. Lietuviškai kalbėta iki Minsko, Balstogės, Karaliaučiaus ... "Sergej" <sergei@dtiltas.lt> wrote in message news:hrpt1d$4qh$1@trimpas.omnitel.net... >> Dėl iškabų ir lenkų: tai visai nesusiję klausimai. LTSR buvo formaliai >> respublika CCCP'o >> sudėtyje, taigis sovietai formaliai prisilaikė padorumo. Na o lenkai >> Lietuvoje (kaip ir lietuviai >> Lenkijoje) yra tiesiog nacionalinė mažuma, kaip ir nemažai kitų (rusai, >> baltarusiai, žydai). >> Jei neturi jokio oficilaus preteksto dvikalbystei. Tam reikia formint >> kažką panašaus į >> autonominį kraštą. Turint omeny, kad Lietuva ir Lenkija prieš mažiau nei >> šimtmetį kariavo, >> politiškai tikrai kvaila būtų steigti tokias autonomijas, peranksti. > > Ta prasme skirtumas mastelyje ir tai tik laiko klausimas? Ta prasme: > Rusijos imperijoj buvo "tiesiog nacionalinė mažuma" Vilniuje ir aplink ji: > lietuviai, lenkai "ir nemažai kitų (rusai, baltarusiai, žydai)" kurie ten > senei gyveno (na, zydai gal ne taip senei). > Paskui po kiek laiko po caro imperijos sunaikiniko Lietuva kiek pamenu > buvo be vilniaus rajono. > Paskui po karo Stalinas prijunge Lietuvai Vilniu. > Paskui po 90-uju gubernatoriaus Kutuzovo namus pervadino i prezidento > rumus, o lenkus ir kitus (kurie ten senei gyveno, tarkim seniau uz zydus > Vilniuje) pavadino "tautine mazuma" ir uzdraude ju kalba. > Jeigu tarp tokiu "tautiniu mazumu" yra skirtumas tai sakyciau jis yra > kiekybinis ir politinis. Samprotauti kad tarp tokiu "tautiniu mazumu" yra > kokybinis skirtumas nenoreciau. > Jei as neklystu lietuviai Lietuvoje gyveno kompaktiskai; kaip ir > lenkai/baltarusai tamtikruose vietose. O rusai - Visagine. (o > aristokratyja teoriskai turejo but maisyta) > Gal tamstai atrodo kad "tai visai nesusiję klausimai" bet as matau > skirtuma tiktai kiekybini ir politini. > > >>>> Na o kadangi tarpukario LKP buvo iš esmės žydų >>>> partija (o ne lietuvių), tai vokiečių lozungas "bei žyda politruką, >>>> morda >>>> prosit kirpyčia" >>> >>> Ar cia tikrai "vokiečių lozungas"??? >> >> Na politkorektiškai musie reiktų sakyt hitlerinių nacionalbolševikų, tfu, >> nacionalistų. >> Bet man politkorektiškumas smirdi. Melas yra melas, tegu ir >> politkorektiškumu apšauktas. >> Vokiečiai karo pradžioj užmėtė visą pafrontę tokiais agitlapeliais. > > As turejau omeny kad man keista kad Lietuvos gyventojams tas sukys buvo ne > vokieciu ir ne dabartine valstybine kalba bet rusu.