Įsivelsiu į diskusiją, palaikysiu Toxį.

>> Pagrindinis teiginys apie automobiliu eismo ivykius, pestieji ir
>> pedalistai - neitakoja skaiciaus.
>> neshviechianchiu eismo dalyviu sauguma reguliuoja tavo nekinchiami
>> atshvaitai - kad dalyviai taptu bent jau atspindintys jei ne shviechiantys.
> :) O tai prie ko čia DRL? Atšvaitai ir dieną permuša saulės šviesą, 
> todėl į juos reikia papildomai pašviesti?
Tai jei atšvaitai permuša saulės šviesą (vadinasi ir liemenė tą patį sugeba), tai kame "nešviečiančiųjų" problema ?

> Bet niekaip nesugebi paneigti, kad Olandija yra lyderė pagal eismo 
> saugumą. Tai gal ir kitas priemones reikėtų nuo jų kopijuoti, kad ir 
> mums taip pasisektų (esame autsaideriai).
O nereikėtų Olandijos eismo saugumo priežasčių paieškoti kitur nei DRL naudojime? Jei olandas pasakė, kad DRL nenaudos, ar būtinai jis teisus? Jei dalis jų naudojamų priemonių veikia (nekalbant apie kultūros, eismo dalyvių įpročių skirtumus), tai nereiškia, kad bet kuris olando pasakytas žodis apie eismo saugumą yra teisingas ir tuo labiau tinka Lietuvai. Kaip pavyzdį prisimink Zuoko nemokamus dviračius.

> 
>> pagrindinis eismas ir pagrindiniai jo dalyviai yra automobiliai - todel
>> taisykles kuriamos pagal juos.
> 
> Žmogau, klysti. AA į darbą Vilniuje važiuoja tik 40% (č““š-ais važiavo 
> 30%) tad gal nelabai demokratiška priimti mažumai patogius įstatymus ir 
> diskriminuoti daugumą? Nemanai?
Kadangi kalbame apie DRL, tai matyt kalbame apie motorizuotas TP, į kurias įeina ir viešasis transpotas. Tu procentus žinai, pasakyk, kiek Vilniuje į darbą važiuoja automobiliais arba viešuoju transportu žmonių.

>> Suprantu, kad tau kaip dviratininkui
>> noretusi, kad viskas suktusi aplink tave, bet prioritetai yra daugumos.
> 
> Vėl naudoji „mokslinius“ argumentus? :)
Ta proga, parašyk kokio Amsterdamo AA+VT procentus ir palygink su Lietuvos.


>>> Avaringumas nelygu KIS, kuriame dažniau nukenčia nešarvuoti.
>>> Prisimink Olandiją. Dar prisimink, kad dėl užteršto oro ir triukšmo
>>> Londono centro gyventojo gyvenimo trukmė yra 9 metais trumpesnė nei
>>> gyvenančio priemiesčiuose. Šaltinio neieškosiu, buvau įmetės anksčiau.
Kiek % taršos Londone (ar Vilniuje)sudaro lengvieji automobiliai?  Kiek % ji sumažėtų išjungus šviesas? Kiek tikėtina, jog tai padidintų vidutinę gyvenimo trukmę? Ar nebūtų kur kas efektyviau bausti iš tiesų teršiančius, kalbu apie netvarkingus, senus automobilius?

>>> Na, tai jau atšauksi DRL įstatymą?
>>
>> o tu? mano shaltiniai rodo, kad didzhiajai daliai lietuvos eismo dalyviu DRL
>> padeda ir saugo ju gyvybes. todel shio istatymo atshaukimas butu nonsesnas.
> 
> Tavo kurie šaltiniai rodo, kad dauguma mobilumą realizuoja AA? Primenu, 
> kad ir pėstieji yra eismo dalyviai. Net ir iš automobilio išlipęs tampi 
> eismo dalyviu, kol nueini iki pastato.
Iš automobilio išlipęs, iki pastato nueini per kelias, keliolika sekundžių, gatvę pereiti užtrunka panašiai.  Kadangi kalbam apie miestą, vidutiniškai pėsčiasis gatvėje (kur jį tiesiogiai įtakoja DRL buvimas/nebuvimas) praleidžia keliasdešimt jei ne kelis šimtus kartų laiko mažiau nei AA.


>>> Vėl šneki ne į temą. Kalbame juk apie matomumo gerinimą, tad prie ko čia
>>> stabdžiai? Pakalbėkime apie stiklus!
>>
>> kalbek
> 
> Jau rašiau. Skaityk ir pabandyk atsakyti į temą.
DRL naudojimą kontroliuoti paprasta, stiklų skaidrumą - sudėtinga, vat ir visa matematika. Alert, imsiu skaičius iš oro.  Jei saugumo priemonei, kurios efektyvumas yra X (DRL) užtikrinti reikia Y resursų (laiko, pinigų, patrulių), o priemonė, kurios efektyvumas yra 3X(stiklų skaidrumas) kainuos 10Y, akivaizdu kad labiau apsimokės naudoti pirmąją.


>>> Tu užmiršai apie ką kalbama. Teigiamas poveikis įrodytas tik tiems, kas
>>> gali šviesti. Kitiems, panašu, poveikis arba neigiamas, arba neįrodytas.
>>
>> savo shakniniam poste ash apskrytai nieko neuzhsiminiau apie dviratininkus
>> ar peschiuosius. Taigi man rods tu nevisai supratai apie ka kalbama, arba
>> visur matai tik dviratininkus (pvz. autos niusgrupo diskusijose apie
>> automobiliams skirtus istatymus)
> 
> Vėl tik dviratininkai? Eismą reguliuojantys įstatymai skirti tik 
> automobiliams ir kitų piliečių jie neliečia?
Vėl šiek tiek matematikos. Kad būtų teisingiau, įveskime tokias sąvokas kaip motovalandos(MV), dviratovalandos(DV) ir pėstovalandos(PV). Viena motovalanda yra vieno žmogaus  praleista valanda viešojo naudojimo keliuose bet kokioje motorizuotojoe TP (automobiliai, motociklai, viešasis T). 2 žmonės 45 minučių kelionėje automobiliu sugaiš 1,5 motovalandos. Bendras Lietuvos eismo motovalandų(LMMV) skaičius yra visų  žmonių esančių motorizuotose TP (automobiliai, motociklai, viešasis transportas) praleistas laikas viešojo naudojimosi keliais per metus. Analogiškai  metinės dviratovalandos(LMDV) rodytų visų dviratininkų praleistą laiką keliuose išminusavus tą laiką kai jie važiuoja šaligatviais ir atskirais nuo bendro eismo dviračių takais. Pėstovalandos (LMPV) rodytų kiek laiko metuose visi Lietuvos pėstieji sugaišta vaikščiodami kelkraščiais ir perėjomis. Taip pat visas valandas galima skaičiuoti kokiais tik nori pjūviais, kelio atkarpos MV, DV, PV, dienos MV, DV, PV, miesto/užmiesčio MV, DV, PV. Šios sąvokos atspindi realų eismo dalyvių pasiskirstymą keliuose (būtent keliuose, ne šaligatviuose, nepamirškim, kad kalbame apie DRL naudojimą). Aš tikslių skaičių nežinau, tau bus proga realiai įsivertinti situaciją, bet manau kad DV ir PV sudarys mažiau nei 1-2% mieste. Hm, Olandijoje ?



>>> Nebesiplėsiu. Pasakysiu tik tiek, kad pėstiesiems šalmai padėtų tiek pat,
>>> o automobilių vairuotojams – bent 3 kartus labiau nei dviratininkams.
>>> Padarome privalomais tiems, kam labiausiai padidintų saugumą?
> 
> Tai dėl šalmų pritari?

Jei padalintum LMMV iš automobiliuose žuvusiųjų , LMDV iš dviračiuose žuvusiųjų, ir LMPV iš žuvusiųjų pėsčiųjų skaičiaus, pamatytum, kad konkrečią laiko atkarpą didžiausią tikimybę žūti turi dviratinikai ir pėstieji. Pėsčiųjų nešiotis šalmų nepriversi, o dviratininkus gali.


>> o su liemenem kas blogai?
> 
> Jau pats rašei. Dieną liemenės yra beprasmiškos, o didžiausia bėda – 
> neestetiškos. Ačiū dievui, jos neprivalomos. :)
    Bet gi kažką atspindi ir dieną, ar ne ? Kitam netamsinti langai atrodo neestetiškai.


>>> Tai nesaugo nei gyvybių, nei sveikatos, nes po tokių įstatymų priėmimo
>>> dviratininkų dalis transporte sumažėja. Australijos ir NZ pavyzdžiai tai
>>> rodo.
>>
>> Pala, dviratininku transporte sumazheje, hence sumazheja ju mirchiu,
>> reishkia saugo? Q.E.D.?
> 
> Eisme tokios priemonės gyvybes gal ir saugo (Olandija ir Danija iškrenta 
> iš teiginio), bet valstybės mastu – ne, nes didėja ligų skaičius.
Vėl gi, gal yra efektyvesnių priemonių skatinti žmonių sveikatingumą, nei grūsti juos į gyvybei pavojingas gatves ?

 
>>> Greitį kelti reikia ne miestuose, o tarpmiestiniame susisiekime.
>>> Važiuojant 7km iki darbo juk nelabai svarbu ar tu sugaiši 7 minutes, ar
>>> 10. Vat darbo reikalais važiuojant 300km jau aktualiau.
Prisiminkim motovalandas. Bendrąja prasme jos nors ir netiesiškai bet atspindi ir oro taršą. Jei vidutinę kelionę siūlai padidinti nuo 7 iki 10 min (42%) analogiškai didėtų motovalandų skaičius, didėtų ir tarša.


>> na, del tavo minetu kamshchiu, greitis mieste paprastai yra mazhesnis nei
>> lestinas, taigi problem solved?
> 
> Šnekėdamas apie greitį kamščių aš lyg ir neminėjau. ;)
> O tu vėl be akinių nematai: bloginant sąlygas nešarvuotiems jie sėda į 
> AA, o kamščiai nuo to tik didėja. Negi taip sunku suprasti, kad jei nori 
> patogiai ir greitai važiuoti AA, turi skatinti kitus iš jo išlipti?
Galima skatinti talpiau susėsti.