Kiekviename vertime reikia ne tik Piesarską mokėt sklaidyti ar Alkoną
vartyti, bet dar ir intuicijos turėti, nes skaitys tai vietiniai, o ne
anie. Todėl fruktas, čiuvas, korešas, bičas, balamutas, balamutintojas
ir pan. yra mūsų "grožybės". Turim savo slengą, nors jis dažniausiai
skolintas. Bet savas vis tiek. Dick Tracy juk yra apie detektyvą, bet
vertėja net nepajuto tos knygos dvasios.Kaip, beje, ir kitų.Nick Cave
"And the ass saw an angel" išvertė "Asilė, pamačiusi angelą". Aš
išvis neversčiau.Nes dviprasmybė tas ass. Be to, geriau (a la Biblijos
kalba) skamba "Ir asilė išvydo angelą", ar ne? Savo kalbą gerbiu, bet
vertėjas - tas, kuris plečia horizontus: pirmiausia, savo, antra -
skaitytojų. Jei nėra pirmo, nebus ir antro. 

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=15123