geriam vaisvynį ir ničnieko nežinom, greitai ir patys išeisim į užmarštį, ir eilės sunyks it sniegas priešais namus. Metai yra kaip ir metai prieš tūkstančius metų, žiūrim į mišką it į pasaulio tvartą, vaduojamės melu, pinam krepšius obuoliams ir kriaušėms, miegam, kuomet purvini mūsų batai dūla prie durų. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=18464