Kalba, atrodytø trapiausia raiðkos priemonë, kartu yra ir stipriausia; bûdama netvari ir nemateriali, kaip bet koks garsas, ji suteikia formos stabilumà, kurio erdvëje gali laikinai prisiglausti mintis. Kalba ne tik suteikia gyvybæ ir atgaivina, bet ir uþmuða bei numarina. Visa mistinë raðtija perspëja apie kalbos pavojø. Ji yra sàvokinio vertinimo instrumentas, klaidingai suvokiama kaip tikrovë. Ji gali kalbëti apie iðsivadavimà, bet gali ir pati sëti iðsilaisvinimo nuo mûsø riboto poþiûrio sëklas, nepaisant turinio. Tai poezijos kelias -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=18464