obelis žiūri pro verandos langą/ (jos šaka kaip gulintis žmogus),/ mėto obuolius - pataiko tik į seną vonią/ laistyti gėlėm, nors bando - į langą/ kokie skanūs prinokę obuoliai, kaip tik dabar/ šiandien, vakar ir rytoj/ -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=18464