Prakeiktos tvoros./ 
Nekenčiu tvorų./
Gal būt aš XXX-am amžiui gyvenu,/
O valgau obuolius iš sodo/
ir dėstau tvorai prakeikimo odes./
Atkėles vartelius, į pievas išeinu/ 
ir per miškus, laukus, žemes einu./
Ir tik tada taip aiškiai pajuntu, kaip nekenčiu tvorų ir tų lentų./
Tada beeidamas imu dainuoti,/ 
visai ne pagal specialybę, - žodžius rimuoti./
Paskui atsispiriu nuo kalvos ir skrendu skrendu/
virš pievų upių, miestų, jūrų septynių/
ir niekur ten tvorų nesutinku,/
kol neateina paprasta mintis,/ 
kad laikas į namus, tarp tų tvorų sugrįžt... /Vytautas Onaitis/
                 

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=18464