Atėjo, nuėjo ir nieko neliko, Kaip plikame lauke,kur nesužėlė žolė. Išskrendantis paukštis savo lizdą paliko, Paliko ir nudžiuvęs stiebelis ant kurio žydėjo gėlė. Liko žvarbus vėjas siautėjantis laukuose, Šaltas lietus merkiantis nualintą žemę. Parsinešk rudeninio lietaus lašų delnuose, Pajusk stingdančią savo būtį ramią... -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=18464