Ar galima pasitikėti Gyčio Norvilo vertimu? Suprantu, kad poeziją versti
sunku. Kad vertėjui reikia perteikti ne tik eilučių prasmę, bet ir
eufoniją, ritmiką, kartais – net grafinį vaizdą. Bet nejau ne prasmė
turėtų būti svarbiausia? Jei daugiausia dėmesio kreipsime į skiemenų
skaičių eilutėje… Na, ir bažnyčią išardžius, iš jos plytų
galima pastatyti tvartą, jei žiūrėsime ne architektūrinės vizijos, o
skaičiuosime, kad perimetre sugultų lygiai toks pats plytų kiekis… Ir
iš tiesų, skaitant daugumą lietuviškų vertimų, pasijunti nejaukiai,
lyg atėjęs žinomu adresu, patektum į visai nepažįstamą vietovę.
Taip, J.Brodskis ne iš tų, kuriuos lengva perteikti kita kalba. Jo eilės
labai koncentruotos, – jokio poetinio skystmo, su kuriuo vertėjas
galėtų be rizikos žaisti. Ten buitiniai, kasdieniai faktai surikiuoti
šalia globalių apibendrinimų, įžvalgų, ir viskas tvirtai surišta
tarpusavio priežastiniais ryšiais. Žodžiai suleisti it akmenys kokių
actekų kyliniu principu pastatytoje sienoje. Nežinia, kas kieno rankose
yra Rubiko kubas, – Brodskis kalbos ar kalba – Brodskio, ir sunku
įvardinti to žaidimo rezultatą, nebent maištingu žodžio klasicizmu…

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=18464