Senai bendravau su jumis. Padebesietės, kas jums daros? Baisiai
pagiežingos tapot.  Dėkoju Poeto pasipasakojimams ir dar kartą
perskaitykit:
Prakeiktos tvoros.
 Nekenčiu tvorų.
Gal būt aš XXX-am amžiui gyvenu,
O valgau obuolius iš sodo
ir dėstau tvorai prakeikimo odes.
Atkėles vartelius, į pievas išeinu
 ir per miškus, laukus, žemes einu.
 Ir tik tada taip aiškiai pajuntu, kaip nekenčiu tvorų ir tų lentų.
 Tada beeidamas imu dainuoti,
 visai ne pagal specialybę, - žodžius rimuoti.
Paskui atsispiriu nuo kalvos ir skrendu skrendu
 virš pievų upių, miestų, jūrų septynių
ir niekur ten tvorų nesutinku,
 kol neateina paprasta mintis,
 kad laikas į namus, tarp tų tvorų sugrįžt... /Vytautas Onaitis/

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=18464