Manosios sielos ji dangus, Bet kartais pragaras baugus, Ji mano angelas sparnuotas, O kartais ragana ant šluotos, Malonė ji, lazdelė burtų, Bet ir liūtis, kruša įnirtus, Ji rožių žydintys žiedai Ir baisiai griaudžiantys žaibai, Smagi išdaiga - ta terrra, Bet ir skausminga aimana, Ji mano laimė ir akių šviesa, Ji mano laisvė ir valia, Bet ir kalėjimo tyla, Paguoda mano ir viltis, Bet ir dvejonė, drebulys, Terra - svajonių puošmena, bet ir rukšla baisi, sena, Ir menė mano pilyje, Ir užkampis dilgėlyne; Taika ji mano, santarvė, Ir priešgyniautoja guvi, Ji mano paspirtis, Bet ir teisėjo ji rūgštis, Su terra mes geri draugai, Kapotis pasirengę vanagai, Ji visada taikinga, Piktumo niekad jai nestinga, -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=18464