Kuosa - tai kuosa, akmuo – tai akmuo, medis – tai medis, tačiau
žmogus – tai dvilypumas, dvejopa būtybė, kurios viena pusė laikina ir
mirtinga, o tuo pat metu kita belaikė, nemirtinga ir, bendrai paėmus,
amžina.  žmogus, nepaisant jo aukštos ir dieviškos prigimties,
prakeiktas bjauriu prakeiksmu, bjauresniu, nei kliuvo  kitam sutvėrimui,
Netobulumo, Nuodėmės ir Kaltės prakeiksmu – ir iš to sekančiu
reikalavimu išsigelbėti, nes žmogaus Prigimtyje įsikūrė Dualizmas,
susidvejinimas – nes ji išsiskiria į Kūną ir Dvasią.Faustas.


-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=18464