Visi aplinkiniai kaimai juoktusi iš manęs, jei turėdamas miško,
leisčiau pinigus- malkas pirkčiausi. Unoras neleidžia. Be to sveika
pasportuoti pjaunant, išvežant iš miško kalades, kapojant, kraunant po
stogu, nešant namo ir jas kūrenant, išvalant pečius, išnešant pelenus
ir jais patręšiant vaismedžius ir uogiakrūmius. Ruošiant malkas gauni
dar ir adrealino- ypač kai nupiautas storas medis nenuvirsta, o atsiremia
į kaimyną. Taip ir stovi pasviręs. Gan pavojinga pjauti kaladėlėmis,
bet dažniausiai susitvarkau. Tik keletą palikau- pabijojau, nors kas kart
praeinant suniežti delnai- taip ir norisi pabandyti. Be to, irgi reikia
būti labai atsargiam, įvertinti situaciją kai su traktoriumi leidiesi
nuo stataus kalno. Kartais traktorius pradeda slysti, ir jei nesusigaudysi,
gali stipriau ar silpniau atsitrenkti į kokį medį- tada didelė problema
traktorių ištraukti, arba jei pasisuks šonu, tai užkliuvęs už kelmo
gali apsiversti. Traktoriuje diržų nėra, be to dažniausiai darbuojuosi
vienas. Kartą jau bevei artypilnei priekabai ir baigiant krauti ,
traktorius nuo priekabos svorio pradėjo slysti, bet atsirėmė į
lazdyną. Nupjoviau jį ir sėkmingai išvažiavau. Pasigirsiu vėl, tfu,
tfu, tfu- gal esu vienas iš tų retų traktoristų, kurie nėra
apsivertę.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19058