gal kiek ir utriruoju, bet didesnis utriravimas man regis yra tas new age
beletristikai budingas noras prikaisioti is visu kampu, nepaisant ju savito
konteksto, prirankiotu imantriu ar nuvalkiotu zodziu ir fraziu, viska
suvesti i kokia nors abstrakcia banalybe ir pateikti kaip didziausia
naujiena, ar ismintinga pamokyma kaip gyventi (dazniausiai tikintis
parduoti tai dideliais tirazais). 
toks man atrodo ir fausto mokymas. o siaip tai uzkliuvo tas isteriskas
augimo propagavimas, nes pats jauciu, kad mano akme (kiekvienai butybei
skirtas auksciausias raidos laikas, kai physis pasiekia savo ousia -
issipildyma) jau tarsi pribrendo ir neisvengiamai teks pradeti vysti;
isibuti savo ribose ir prisipazinti, kad tiek pats, tiek visa kita yra
ribota laikina ir trapu ir viskam ateina galas


-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19058