žmonėms turi būti paaiškinta kaip praturtėti kuriant, o ne konkuruojant. Žmogus, kuris praturtėja konkuruodamas, jis numeta kopėčias, kuriomis pakilo ir todėl neleidžia kitiems pakilti ir laiko juos žemai. Tačiau tas, kuris praturtėja kurdamas, atveria daugeliui žmonių kelią paskui save ir netgi skatina juos tai daryti, skatina tikėti praturtėjimu čia ir dabar.. Neturtingiems nereikia šalpos, jiems reikia įkvėpimo ir atvertų galimybių. nei viena mintis apie nepriteklių, nepadeda praturtėti. Tad neverta gaišti laiko. Neverta savo valios galios investuoti už svęs ribų. Juolab, kad mes neturime teisės taip daryti. Niekas neturi teisės primesti kitam savo valios, kad kitas vykdytų jo norus. Tuo turėtų būti pagrįstas teisingumas. Naudotis mentaline galia prieš kitą žmogų yra taip pat neteisinga kaip ir naudoti fizinę jėgą prieš jį. O maži vaikai dažnai palaužiami panaudojant abi šias galias. Jėzus yra įspėjęs, kad geriau tokiam žmogui nusipjauti ranką, ar išsiluptį akį, kuri gundo nuskriausti mažą vaiką, nei dei amžinai degti pragare. Negalima primesti savo valios kitam žmogui netgi "jo paties labui". Teisingumas turėtų rūpintis, kad tokio žmogaus valia būtų suvaržyta. Nebūtina ir prieš daigtus vartoti savo valią, kad jiie ateitų pas mus. Juolab nebūtina prievartauti Dievą, kad jis priverstų saulęryte patekėti. Inteligentiškoji substancija ir taip yra mums draugiška ir gero mums nori daugiau, nei mes patys rūpinamės jo gauti. Todėl neverta projektuoti savo valios ir norų už savęs ribų, verčiau laikyti savo mintis ir norus namie, tikslingai nukreiptus į tai ko norim, bet tie norai neturi kirstis su kitų valia. O kitų valia neturi pažeisti manosios valios. Šito turi siekti teisingumas. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19058