beje, lietuvių tikyba buvo džiaugsmo tikyba. Dėl to jiems sunku buvo priimti tą neteisingai suprastą krikščionybę, kurią jiems nešė kaimyniškų karalių pasiuntiniai ir dėl to jie ilgiausiai atsilaikė prieš sukrikščioninimą. Tik renesanso metu, kai pasirodė kitokie krikščionybės aiškintojai, lietuviai su žemaičiais suprato, kad iš esmės jų religija nedaug kuom skiriasi. Jie, kaip ir graikai, turėjo dievų ir deivių panteoną, bet aukščiausias Dievas buvo ne Perkūnas, kaip mums pateikiama, bet Devas. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19058