jeigu man taiket, tai as uz gilesni Dievo pazinima ir rysi, nei farizieju
pamokslai is pirmu eiliu. visi senbuviai atsimena Nojos atejima i satenus.
ji taip pat is peties kirto citatom ir atgal gaudavo tuo paciu - spaudimu,
priespastatymu, patyciomis, ignoravimu, siuntimu pas psichus. tada ir as ir
po palme labai norejom, kad ji atsivertu su savo patirtim, savo gyvenimu,
savo rysiu, nes tai ir yra tai, kas paliecia kito sirdi. praejo ar ne pora
metu. ir dabar? nezinau, ar noja jaucia, ar gali patiketi, kad yra is tiesu
laukiama ir mylima. jinai pati. su jos ir musu dievu. tuo paciu, juk. nes
vienas tera.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19058