Žuvis ieško kur giliau, žmogus – kur geriau. Ar randa? Sunku pasakyti.
Dažniausiai pripranta, ir tiek. Svetimoje šalyje geriau turbūt dėl to,
kad nesi jai automatiškai įsipareigojęs. Emigruoja įvairūs žmonės:
ir praradę viltį, ir norintys daugiau pamatyti, sužinoti, ir daugiau
užsidirbti. Ir tai labai žmogiška. Pabėga  nuo atsakomybės – labai
aukštas stilius. Vydūno parodyti laiptai (pirmiausia sau, paskui
Tėvynei, paskui pasauliui) tinka ir šiandien.Pateiksiu tokį pavyzdį.
Viena žurnalistė, aktyvi nacionalinių vertybių gynėja, iki skausmo
besisielojanti, kad gyvenimas eina ne ta kryptimi, kurios tikėjosi, laimi
konkursą į valstybės tarnybą VRM, bet po kelerių metų atleidžiama.
Nenorėdama tapti valstybės išlaikytine, išvažiuoja į Angliją pakuoti
viščiukų. Ir pirmą kartą pasijunta laiminga. Niekas nestovi man už
nugaros, kiek supakuoju, tiek uždirbu, sako. Išėjus iš darbo jos
nekamuoja mintys apie tai, kas nepadaryta, kas padaryta ne taip. Ji ramiai
vaikščioja po miestą,  lanko anglų kalbos kursus. Vienintelis
trūkumas, sako, tai, kad ne savo namuose gyvenu. Ar ji nuodėminga? Ar ji
neturi teisės pasijusti laisva? Ji darė ir padarė labai daug, bet
pavargo. O šiandien klausia: ar aš nebūsiu suklydusi, ar aš ne su
praeities šešėliais kovojau, gal  tikrai ateitis priklauso pasauliui, o
ne Tėvynei? Kas atsakys į tuos klausimus?

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19058