sunku išlaikyti pastoviai švarią viziją apie klestėjimą, jei pastoviai blaškysim savo dėmesį į priešingus paveikslus, nesvarbu ar įsivaizduojamus ar tikrus. Todėl nereikia nei kalbėti, nei galvoti apie buvusius vargus. Jų nebėra. Galvoti apie būsimus, apie kuriuos verčia galvoti telenaujienos, dar pavojingiau. Netikėkim eliginėm knygom, kurios kalba apie pasaulio pabaigą, nei filosofais, kurie pranašauja civilizacijų susidūrimą, ar kad pasaulis eina velniop. "Tegu mirusieji laidoja savo mirusiuosius". Pasaulis eina Dievop. Ir vienintelis būdas padėti pasauliui - tai pačiam suklestėti kūrybiniu, bet ne konkurenciniu metodu. O jei kalbame ar galvojame apie vargšus, tai galvokime apie juos kaip apie turtėjančius. Tapti turtingu - tai aristokratiškas tikslas, kuris įtraukia ir visus kitus aristokratiškus bruožus - kilnumą, dėkingumą, dosnumą... Konkurenciniam plane susidūrimas, bandant praturtėti, yra bedieviškos peštynės dėl galios valdyti kitus žmones. Kūrybiniam prote šito nėra. Moralinė ir dvasinė didybė įmanoma tik tiems, kurie įstengia pakilt virš primityvios konkurencijos, nes tik jų rafinuotuose protuose subujoja tikra meilė ir jie padeda kitiems pamatyti, kad ir jiems yra pakankamai turto klestėjimui, tereikia įveikti proto tingumą ir šiek tiek praverti akis... ne į metafiziką ar okultinius teorijas, kurios galutinai supainioja, bet į paprastą ir teisingą būdą. Nėra geresnio būdo tarnauti Dievui ir žmonėms kaip pačiam tapti turtingu kūrybiniu būdu..... Ir taip, mąstymo medžiaga, iš kurios viskas sukurta, persmelkia ir užpildo visas erdves visatoje. Televizijos žiniom patikėję, mes kuriame dalykus savo nenaudai. Laisvas žmogus nepasiduoda jam nenaudingom žiniom, bet pats pasirenka mintis, kurios įtakoja šią beformę intelektualią substanciją. Tam jis turi išeiti iš konkurencinio mąstymo į kūrybinį mąstymą, formuoti švarų mentalinį paveikslą apie dalykus, kurių nori ir laikyti šį paveikslą mintyse, koncentruodamasis į tikslą, kurio siekia ir kruopsčiai atmesdamas visas tas įtakas, kurios gali tam sutrukdyti. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19058