Būtent po šios, sovietinės sistemos žlugimo, Lietuvoje ėmė formuotis
uždari klubai ir teritorijos, kurios tapo įvairaus plauko radikalų
prieglobsčio vieta. Jaunieji nusikaltėliai (dabar jau viešai
pripažįstama, kad privatizacijos procesus lydėjo organizuotas
nusikalstamumas, prievarta, korupcija, kyšiai bei fizinio susidorojimo
grėsmė...), save pateikiantys kaip kovotojus su blogiu, vakarais kurdavo
strategijas, kaip, pasitelkus labdaros įstatymą, „išplauti“ pinigus,
kad galėtų nusipirkti naują džipą ir pravažiuodami purvais aptėkšt
kelkraščiu pėdinančius žioplius. Atrodytų, kad tokio absurdo
dabartiniame pasaulyje būti neturėtų, tačiau jis sėkmingai gyvuoja. Ir
tai yra ne tik Lietuvos bėda.
 
Prisiskaitę utopinių liberalizmo idėjų, tingintys dirbti, bet
nesidrovintys savo tikslams išnaudoti, žeminti ir engti savo artimo -
toks jaunimas nieko nestebina. Šie žmonės baigia universitetus, dauguma
iš jų „prasuka“ neaiškios kilmės verslą iš neaiškios kilmės
kapitalo, kiti įsitaiso dirbti tėvų ar dėdžių kontoroje, bet
dažniausiai jie matomi leidžiantys laiką prestižiniam sostinės klube,
Floridoje arba Žydrajame krante. Iš esmės, nuolatinis pramogavimas ir
besaikis vartojimas tampa savotiška jų egzistencijos forma.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19938