kai pasiimu didziaja keptuve, visada prisimenu tuos, kurie man ja dovanojo.
ka as galiu padaryti, korna? draugauti su savo anuku per kaledas, vasara,
skaityti jam knygeles, pasakoti pasakas ir zaisti. maziuka paliko man
pasaugot, kol abudu isleke trumpam. kai jau patempdavo graudziai lupyte,
eidavom ziuret pro langa arba susirasdavom idomu daikteli (geriausias tas,
kuri galima kramtyti). paskui grizo jo mama ir vaikas taip apsidziauge,
apsikabino ir buciavo kaip mokedamas. grazu buvo ziuret. tau noriu
pasakyti, korna: sitas rysys - motinos ir vaiko - yra nepakeiciamas. jis
toks vienintelis, pats stipriausias. prisimink tai, kai desi savo nuorodas
apie teta ir mergaite.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19938