Kalbėsiu ne apie konservatorių išdavystes. Ir ne apie socialdemokratų
prigimtinį kosmopolitizmą („na ką pasaulis pagalvos...“). Kalbu apie
globalųjį sistemos technologų pasirengimą sisteminių jėgų rotacijai
(kaitai), „nuvarytų arklių“ eliminavimą iš „įtakos sferos“.

Ateina akimirka, kai šeimininkas išduoda ir atstumia išryškintus bei
demaskuotus tarnus. 

„Sisteminės partijos“. Tos, kurios dabar yra, kurios nūdien kaunasi
sumodeliuotame reitingų kare, per artimiausią dešimtmetį bus
pasiųstos, na,... į atsargą. Tokiomis akimirkomis partijų elitas būna
linkęs į milijonines aferas, ką dabar ir matome. Ir technologai leis
joms tai daryti.

Kodėl prireikė „gaisro“ (rezonansinės bylos), kodėl prireikė
operacijos su „vilties prezidente“, turinčios palengvinti „vilties
partijų“ atsiradimo sąlygų komponavimą? Kodėl prireikė trečiosios
jėgos („Lietuvos sorošas=Lietuvos sąrašas“ plius Venckienė)?
Kodėl tą trečiąją jėgą reikia kurti, o ne „verbuoti“ iš tų,
kurios daugelį metų tarsi įkyrios pagiriotos bobos beldžiasi į
(valdžios) duris, bet „Vaigų kaimo kompiuteriai“ jų neįsileidžia?

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19938