Ir todėl norint iš partijos padaryti sistemos (valdančio kapitalo)
interesams atstovausiančią jėgą, t.y. norint sukurti naują sisteminę
jėgą (kuri būtų graži ir patraukli masėms, už kurią balsuotų
„daug ir noriai“), reikia išeliminuoti vidaus „kilerius“ –
antrąjį ešeloną. Teorinė galimybė yra- aš nemenkimu technologų
sugebėjimų, tačiau veiksmai ta kryptimi padarys iš partijos bei jos
aparato juokdarių kompaniją,- už kurią nenubalsuos net „Vaigų
kaimo“ kompiuteriai.

Visa tai reiškia, jog reikia visiškai naujos partijos. Iš visiškai
kitokių jos atsiradimo sąlygų bei prielaidų!

Dar priminsiu žinomą veiksnį - „verbavimo rizikos laipsnis“.
Verbuodamas objektą (t. y. paversdamas jį subjektu), kaskart rizikuoji
„pasidovanoti“ sau vadinamąjį dvigubą agentą.

Ir todėl „naujosios sąlygos“ turi būti tokios, kad „objektai“
eitų patys ir noriai. Tam reikalingos prielaidos turi būti susietos su
„katastrofomis“ ar jų imitacijomis. Tinka ir rezonansinės bylos.

Prisiminkime iš šios rezonansinės bylos besiformuojančios partijos
nuostatą - „atsirandame iš nevilties“. Būtent tai ir kildina
prielaidas, dėl kurių daug kas eina patys ir noriai. Arba į pelkę
(neviltis užriša akis), arba... „į tavo letenas“. „Jums“ telieka
jiems tik padėti, įrašyti į dar didesnę „kompaniją“, padrąsinti,
pareklamuoti per lokaliąsias katastrofas. Ir padėti reikia ne įkyriai
(„neviltis“ gali kildinti sustiprinti įtarumą), bet... tarp
eilučių, lyg tarp kitko.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19938