Dėl trukdymo vykdyti teismo sprendimą ir nubaudimo už tai. Į šią
problemą reikėtų bandyti atsakyti iš kitos pusės, t.y., ar pats
vykdymas buvo tinkamai atliktas, nes  galima trukdyti vykdyti tik teisėtus
veiksmus..........................

    Sprendimo vykdymas iš principo turi būti viešas. Jokių
paslapčių, ypač iš valstybės pusės, negali ir neturi būti. Jokie
vykdymo dokumentai jokiu pretekstu negali būti slapti ir po sprendimo
įvykdymo. Galiojančios CPK taisyklės apie vykdymą slaptų sprendimo
procedūrų nenumato.  Ta aplinkybė, kad mergaitė mažametė, viešumo
nepaneigia. Be to, teismo sprendimo vykdymas buvo privačioje teritorijoje;
todėl joje, jei savininkai neprieštaravo, kaimynai ir kas tik norėjo
galėjo rinktis ir būti. Nuosavybės ir bet kurio asmens neliečiamumas
įpareigoja visus, tarp jų ir pareigūnus, gerbti šias žmogaus
prigimtines teises. Vakarų teisės tradicija šiais klausimais, kaip ir
Lietuvos įstatymai yra gana griežti. Nuosavybė , žmogaus neliečiamumas
ir kitos asmeninės teisės ir laisvės gali būti apribotas tik teismo
sprendimu, nesvarbu, vienam kartui ar ilgesniam laikui. Ir teismo
sprendimai dėl to apribojimo yra vieši bent jau tiems  žmonėms, kuriems
tas yra taikoma. Tokios Vakarų tradicijos pradžia naujaisiais laikais yra
kildinama iš JAV Konstitucijos pirmųjų pataisų, kur net tokia taisyklė
yra nustatyta, jog kareivis taikos metu negali užeiti į savininko valdas.
Lietuvos Konstitucijoje analogiškos nuostatos yra numatytos irgi. Tačiau,
supratimas kaip ir skirtingas. Vakarų demokratinių valstybių požiūris
į nuosavybės, žmogaus, jo orumo neliečiamumą ir kitas žmogaus teises
bei laisves yra kone absoliutaus charakterio ir jokių nuolaidų nei
valstybei, nei privačiam asmeniui jokiu pretekstu nepripažįsta.


-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19938