dar į tavo opusą. Žinau, kad daug ką erzina kalbos apie Dievą. O
žmonių erzinti nereikia. Gal "netark Dievo vardo be reikalo" draudimas
tą ir reiškia? Dauguma miega ir sapnuoja savo gražiuosius ego sapnus
arba košmarus ir visai nenori būti prabudinti. Nebent tik tie, kurie
sapnuoja košmarus būtų dėkingi jei prabudintum. Bet geriau kai patys
prabunda. Todėl man dabar atrodo, kad lindimas į poltiką ir bandymas tą
daugelio košmarišką sapną paversti gražesniu, kenkia pačiam
sapnuotojui. Štai dabar imu tikėti, kad Liucipierius, atitraukdamas
žmones nuo Dievo, ir nugramzdindamas juos į gilų ego iliuzijų sapną,
daro paslaugą Dievui, nes žmonės turi pažinti kas jie nėra, kad labiau
suprastų ir vertintų sužinoję kas jie iš tikrųjų yra, o taip pat
išmoktų gerai atskirti iliuziją/melą nuo tiesos. Todėl gerinti "šį
gyvenimą" neprabudusiems žmonėms reikštų gražesnių sapnų
prailginimo laiką. . Todėl Jėzus ir atsisakė "šio pasaulio"
karalystės sosto. Ko blogiau bus šio pasaulio karalystės žmonėm, tuo
jie greičiau prabus - tokia Apokalipsės žinia. O prabudusiais bus
pasirūpinta. Jie jau gyvens Naujojojhe Jeruzalėje. Todėl jei kokie
žydochazarai ir blogina padėtį visokiom krizėm, vadinasi reikia tuom
tik džiaugtis... kaip ir asmeninės nelaimės ar nesekmės. Jei jos
neprabudina, vadinasi procesas gali užsitęsti. Ar aiškiai kalbu? 

Sako, per aspera ad astra. Nors aš vis dar tikiu, kad gal būti ir kitas
kelias. Kelias be didelių kančių per evangelizaciją arba apreiškimą. 
Taip atsitinka tiems, kurie savo gyvenimo tikslu pasistato Tiesą. 

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19938