turėjo būti nustatytas ar paneigtas pedofilijos faktas bei jo mastai. Jei
(tarkime) jo nebuvo, tai su šiuo faktu motyvai nesusietini, tad reikia
tęsti motyvų paiešką. Nes jei D. Kedys žudė be savo asmeninio motyvo,
tai... kas užsakovai? Jei nebuvo pedofilijos fakto, tai... kas paleido
dūmus be ugnies? Ir taip toliau, pagal spiralę.

Beje, tokie rezonansiniai procesai, kaip pedofilijos byla, rodo, kad pas
mus destruktyvaus politinių vyksmų vystymosi prevencijos apskritai
nėra.

Suprantama, jog taip atsirandančią spragą kaipmat užpildo
žiniasklaida – dar vienas sistemos strategų įtakos laidininkas.

Bet - ar ne saugumo organų pareiga buvo išsiaiškinti, kodėl
sumodeliuotas virtualaus „Aido“ identifikavimo su (neaiškinsiu, su
kuo, patys turit žinoti) projektas?

Žiniasklaida per visus tuos trejus metus dirbo pagal savotišką
„plius-minus“ schemą (priešingi poliai traukia vienas kitą, vienas
kitą papildo,- tai bipolinis modelis). Viena žiniasklaidos priemonė
„palaikydavo vieną pusę“, kita - „kitą pusę“. Bet svarbiausia -
šių neva dviejų pusių turinys taip ir liko neapibrėžtas

Bet abu žiniasklaidos sparnus vienijo viena ir ta pati linija – abu
sparnai skleidė nepasitenkinimą teisėsaugos darbu. Tik kiekvienas
sparnas įgyvendindavo tą liniją per savo prizmę. Trečioji jėga,
turinti gimti „iš nevilties“, turinti būti įdiegta per štai tokią
„sisteminę prievartą“ - turi išdygti ant skausmingiausios vietos,
pavyzdžiui, ties teisėsaugos problemomis.

Teisėsauga - tai irgi „įrankis“. Esamai valdžiai - tai svertas.
Dabartinėms politinėms jėgoms - tai stogas. Na, o tiems, kas strateguoja
sisteminių politinių jėgų rotaciją, - tai puolimo objektas. Taikinys.
Ir kaip atskiroje partijoje jau minėtas „antrasis destruktorių
ešelonas“ vaidina „kilerio“ prieš partiją vaidmenį, taip ir
tiems, kas strateguoja sisteminių jėgų rotaciją, irgi reikia
„kilerių“. Ir geriausia, kai šie šaudo į objektą iš, regis,
visiškai skirtingų pozicijų.

Bipolė sistema. Ji slepia daug ką. Ir ištisą interesų margumyną, ir
vientiso tikslo gyvavimą.

Motyvai nenustatyti arba slepiami. Arba... išmesti už borto. Kaip
„kileris“ - šis visada išmeta ginklą. Ir kaip atsakas į tai (ačiū
teisėsaugai) – komponuojamos sąmokslo teorijos. Ir ne jų moralinė
pusė yra dabar svarbi. Svarbu – veiksmo dinamika.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19938