Žmogų, kuris mano, kad "aš būsiu sveikas, darbingas ir minumum tiek pat uždirbantis dar 20-30 ar net daugiau metų" vadinčiau ne "optimistu", o tiesiog optimistu, koks, mano manymu, ir turėtų būti normalios psichikos žmogus. Deja, susidaro įspūdis, kad tipiškas lietuvis, bent jau kažką komentuojantis interneto platybėse, yra ar ba kamuojamas depresijos, arba paranojos, arba turintis abi nelaimes kartu. "Bronco" <TRINTI_bronco.mai@gmail.com> wrote in message news:he3bqu$sv5$1@trimpas.omnitel.net... Matai, jei žmogus ėmė paskolą vadovaudamasis nuostata, jog "aš būsiu sveikas, darbingas ir minumum tiek pat uždirbantis dar 20-30 ar net daugiau metų", tai jį švelniau nei "optimistu" pavadinti neišeina. O jei žmogus planavo gražinti paskolą blogiausiu atveju pardavęs kitą savo asmeninį ar šeimos turtą ir(ar) turėdamas gerai uždirbančius kitus šeimos narius ir pan., o jam vistiek kažkas blogo nutiko ir jis "bankrutuoja", tada jis pataiko į tų tikrųjų nelaimėlių 2-3% ratą ir jo dunduku vadinti negalima. Visi kiti, kurie mastė su galva prieš imdami paskolas dar nebankrutavo ir, tikėtina, ne bankrutuos. Jiems dėl "netikėtai" įvykusios krizės reikalai labai pablogėjo, bet jie laikosi ir, manau, didžioji jų dalis išsilaikys iki geresnių laikų. RaR wrote: > Bet dėl tų, kuriems sunku išsimokėti, nebūčiau toks kategoriškas. Reikia pasakyti, kad ekonominė situacija labai bloga ir bedarbystė padidėjo labai staigiai, atlyginimai sumažėjo smarkiai.