"RaR" <RaR@lt.lt> wrote in message news:he3elo$2dg$1@trimpas.omnitel.net... > Kartais elgiamasi vienaip ar kitaip todėl, kad toje situacijoje > nesugalvojama nieko geriau. Nežinau kaip jūs, bet aš tai visiškai blaivai žinau ir elgiuosi geriau, nei šioje situacijoje galėčiau elgtis tikėdamas, kad nieko negaliu sugalvoti geriau. > Galima sakyti kad neteisinga visus po truputį apvogti. Tai nėra neteisinga. Tai neoptimalu. Ir ne tik apvogiamajam, bet ir apvogiančiajam. Visa ekosistemoje yra normali populiacijos dalis, altruistiška populiacijos dalis ir parazitiška populiacijos dalis. Didžiąją dalį dabartinės vyraujančios kultūros atstovų be didesnio klydimo galima pripažinti parazitais. Ir aš ne kaltinu kažkokios tolimos hipotetinės grupės, taip "eksportuodamas kaltę", nes realiai reflektuodamas tokiam skirstymui galiu priskirti ir save. Primenu apie mastelį - pagal lokalų optimumą aš galiu būti labai geras altruistas, arba tipinis vidutinis atstovas, bet tai nereiškia, kad toks esu ir globalesniame kontekste. > Galima sakyti kad neteisinga, kai vienas paveldėja daug turto ir gali visą > gyvenimą jį leisti nieko nesukurdamas, o kitas turi viską susikurti pats. Atsiprašau, bet ar jums teko ką nors paveldėti? Nes man tai neatrodo, kad aš paveldėjęs turtą visą gyvenimą jį galiu leisti, nes turtas reikalauja labai daug priežiūros, puoselėjimo, saugojimo. Kaip minimum nuo dirbtinės infliacijos ir gamtos jėgų, nelaimingų atsitikimų. Jei jūs kalbate apie švaistantį turtą pilietį - tai jokios problemos. Tai idealu. Kuo jis daugiau išvaistys, tuo jis daugiau atiduos kitiems, jam liks mažiau. Tai geras elgesys sistemai, bet ne jam. Didesnė problema yra tie egzemplioriai, kurie paveldėję daug, nori dar daugiau, o norėdami dar daugiau, nori atimti iš tų, kurie išvis nieko neturi. >Pvz. turto mokestis ir pinigų dauginimas nenaudingas tiems, kas jų turi. >Juk atiminėja jo teisėtą turtą! Bet galbūt tas žmogus turi neblogų >sugebėjimų ir visuomenė taip priverčia jį kažką kurti, jei jis nenori kad >tie turtai palaipsniui ištirptų. Jūs nežinote elementarios korporacinių mokesčių taisyklės. O ji itin paprasta - kuo didesnė korporacija ir jos apyvarta, tuo santykinai mažesnius mokesčius ji sumoka. Ir tai yra realybė. Todėl pinigų dauginimas ir turto mokestis stovi ne skriaudžiamojo pusėje, kaip kad jums atrodo, o būtent skriaudėjo. Nes pastarasis turi visą plejadą priemonių, kaip iš to išsivynioti. > Žmogus gyvena visuomenėje ir turi taikytis prie jos interesų. Jei > visuomenė nuspręs kad koks nors ponas nedaro nieko naudingo, o tik > parazituoja jos sąskaita, ji gali nuspręsti nebegerbti jo nuosavybės. Esmė būtų visiems nariams matyti šitą sistemą, kaip randasi opresija, kyla revoliucija/karas, nuverčiama tvarka, tvarkdariai vėl tampa nekenčiamais ponais, ir ydingas ratas užsidaro. Vėliau pradeda atrodyti, kad "taip visada gyvenome, nuo praamžių, kad tai dėsnis". Ne, tai nėra dėsnis. Tai nestabili konfigūracija, kurią laikinai leidžia pereikvojanti savo galimybes kultūra. Keista, kad visi supranta teiginį, kad reikia gyventi pagal galimybes, iki tol, kol kas nors pakužda, kad gali apsimesti, kad taip nėra. > O monopolijų atveju gal netgi dar neteisingiau. Labai talentingas ir > darbštus verslininkas sukūrė savo verslą, sąžiningoje rinkos kovoje > nugalėjo konkurentus, o staiga bac - jam griežtos sankcijos. Joks išties talentingas verslininkas niekados gyvenime nesieks monopolijos. Nes talentas nėra megalomanija. Talentingas verslininkas užsiima verslu realizuodamas save, kaip asmenybę (galbūt papildomai naudodamas verslą siekti kitų jam svarbių tikslų). Neturėdamas konkurentų - niekados neturėsi į ką lygiuotis, pamatyti, kaip tą daro kiti, gauti kitos patirtis.. O jeigu taip netyčiom gaunasi, kad susidaro natūrali monopolija, tai tokia konfigūracija yra meta-stabili, ir paprastai greitai išyra.