Čia apie grąžinimą kalbėjau bendrąją prasme - ar iš įmokų, ar pardavus NT. Kaip žinome, turto vertė gali kristi, daugybė paskolų tipų yra neparemtos turtu, o tikėjimu kad žmogus ar įmonė jas grąžins, be to į žmogaus pajamas kreipiamas dėmesys ir išduodant būsto paskolą. Jei bankas duotų paskolą tik už įkeičiamą turtą, jis mažai kuo skirtųsi nuo lombardo. Išduodamas daugumą paskolų, bankas daugiau ar mažiau rizikuoja. Mokėjimas įvertinti ir valdyti tą riziką ir atneša pelną. Praktiškai visada kliento gebėjimas grąžinti paskola rūpi ne tik klientui, bet ir pačiam bankui. "Bronco" <TRINTI_bronco.mai@gmail.com> wrote in message news:he3nkc$imj$1@trimpas.omnitel.net... RaR wrote: > > Kiekviena paskola imama ir išduodama tikint, kad imantysis paskolą uždirbs > tuos pinigus vėliau ir grąžins. Kitaip jų niekas iš viso neduotų ar > neimtų. Klysti. Bankui yra ir daugiau priimtinų scenarijų, nei vien pilnas paskolos gražinimas per N metų. Bankui svarbu, jog įkeisto turto vertė pilnai dengtų paskolos likutį. Na ir bendros tendencijos svarbu, kad atėjus krizei tokių nebūtų per daug, nes viso įkeisto NT vertė rinkoje sparčiai smuks (kas įvyko dabar). Konkrečioje situacijoje, kai Vardenis Pavardenis ima nepamatuotą paskolą, o bankas mato, jog Vardenio įnešto pradinio įnašo pilnai pakanka, jog bankas nieko neprarastų pastarajam "subankrutavus", bankas paskolą duoda. O toliau jau Vardenio Pavardenio problema, kaip jis ją gražins.