Puikus komentaras, kaip iš ekonomikos/finansų vadovėlio! Ir be abejo, tai 
čia idealios konkurencijos sąlygomis (daug mažų bankų, jokios galimybės 
susitari).

T.y. kada bankas niekaip nėra susijęs su lobizmu, tiesioginiu pirkimu, 
galiausiai visais karteliniais susitarimais ir pan. Kaip rodo praktika, yra 
truputį kitaip. Ir bankai yra tiek išsipūtę, kad jie į savo rizikos 
skaičiavimą neabejotinai gali įskaičiuoti ne tik vietinės valdžios sprendimų 
įtakojimą, bet neretai ir gretimų valstybių įtaką vietinei situacijai. PVZ., 
kad nekiltų diskusijų apie ką šneku - "gelbėjimą".

"RaR" <RaR@lt.lt> wrote in message news:he3qvm$n9a$1@trimpas.omnitel.net...
> Čia apie grąžinimą kalbėjau bendrąją prasme - ar iš įmokų, ar pardavus NT. 
> Kaip žinome, turto vertė gali kristi, daugybė paskolų tipų yra neparemtos 
> turtu, o tikėjimu kad žmogus ar įmonė jas grąžins, be to į žmogaus pajamas 
> kreipiamas dėmesys ir išduodant būsto paskolą. Jei bankas duotų paskolą 
> tik už įkeičiamą turtą, jis mažai kuo skirtųsi nuo lombardo. Išduodamas 
> daugumą paskolų, bankas daugiau ar mažiau rizikuoja. Mokėjimas įvertinti 
> ir valdyti tą riziką ir atneša pelną. Praktiškai visada kliento gebėjimas 
> grąžinti paskola rūpi ne tik klientui, bet ir pačiam bankui.