> Ir sezoninė depresija gali baigtis liūdnai. Šiaip medikai neskirsto > depresijos į "natūralios būsenos" ir "klinikinę". O prieiti prie to žmogus > gali ne tik dėl išorinių priežasčių, bet ir dėl vidinių - savo genų ir > fiziologijos. Aš galiu pasakyti tik tiek, kad jie žmogus, atribotas nuo dabartinės kultūros primetinėjami gyvenimo stiliaus vis vien suserga depresija net ir Šveicarijos alpių kaimo gyvenimo sąlygomis - pilnai sutinku, kad tai klinikinė depresija, kurią reiktų jam padėt gydytis visomis įmanomomis priemonėmis. Tačiau jei populiacija gyvena tokį gyvenimo stilių, kad jos žymiai daliai (tarkime 10-15%+) reikia antidepresantų ir kitokios pagalbos, o dar didelė dalis yra nediagnozuota pagal jūsų minimus kriterijus, tai jau nebe organinė liga, už kurią žmogus neatsakingas, o tai jo paties pasirinktas (nepriklausomai sąmoningai ar ne) savęs niokojimas. Toks pats, kaip alkoholio vartojimas, rūkymas, nesaugus seksas ar narkotikų vartojimas. Ir argumentuoti galiu tuo, kad giminėje esantys keli medikai tą patvirtina - kad bent ketvirtis šiandienos pacientų ateina ne tiek dėl organinių problemų ar pakitimų, o dėl psichosomatinių sutrikimų, dažnai sąlygotų jų prisiimto gyvenimo stiliaus, įsipareigojimų ir pan. > Še tau, ekologinės pusiausvyros saugotojas... O aš savaitgalinės neturiu, > su ta pačia taupiąja ir savaitgaliais... Taip geriau pagalvojus, turbūt, > savo gyvenime atrastum ir daugiau momentų, kai be reikalo didini > entropiją. Radai prisikabinti prie ko, nes pats tau įdaviau įrankį? =) Aš su taupia važiuoju taip pat ir savaitgaliais. Bet su netaupia nevažinėju start-stop-miestas-trumpas ciklas. Ir kiek sutaupau ir sukuriu ekologijos per visus likusius procesus, tikrai atperka su kaupu papildomą litrą benzino. Ir nuo kito pavasario sezono sėsiu ant motorolerio mieste, jei leis oras, o gyvenamąją vietą pakeičiau taip, kad iki darbo važinėti pradėdu dviračiu. Ir visa tai ką pasakiau nereiškia, kad aš stengiuosi sutaupyti tam, kad įgauti moralinę teisę teršti. Tiesiog manau, kad savo ekologijos schemoje taikau pareto principą - sutaupau/išsaugau 80, kad galėčiau džiaugtis likusiais 20, ir kad tą galėtų daryti mūsų vaikai.