zmogus negalejo ivertinti, kad jo mylimoje lietuvoje baigsis pinigai 
todel, kad jie palukanu pavidalu isvaziuos pas skandinavus, nes 
skolinasi ne jis vienas, o dar trecdalis darbingu lietuviu.

Vat ko neivertino didele dalis ne tik kad skolininku, bet ir rimtesniu 
dedziu.

Dex

Linas Petkevičius wrote:
> 
>  > Jei bankai dalindami paskolas butu ivertine ir pateike zmogui viska 
> taip kaip yra ne siandien, o nuo opitmistinio iki pesimistinio varianto, 
> galbut tokios krizes aplamai nebutu buve ? Gal lengviau uzdeti 
> "apynasri" bankui, nei ismokinti visus piliechius, kad nepraeje kursu 
> gink dieve neimkit nieko isimoketinai ....
>>
> 
> 
> Skirtingi dalykai truputi - sutartis ir jos vykdymas. Sutinku, kad daug 
> zmoniu gali nesuprasti ir nesigilinti, kas parasyta visuose sutarties 
> punktuose. Taciau "tau skoliname suma X, uz kuria tu Y metu turesi 
> moketi po suma Z", manau suprantama didziajai daliai imanciuju paskolas. 
> O kaip tai suprates zmogus ivertina ir koki priima sprendima - jau ne 
> banko rupestis. Bankas ziuri - sugebes moketi jo nuomone ar ne. 
> Teisingai ivertino - jam biznis nuskilo. Neteisingai - tai jau ne banko 
> kalte, o problema. Kad bankas ivertino, kad zmogus moketi sugebes, 
> taciau del to ars kaip arklys - ne banko kalte, o pasiskolinusio problema.