Būna tokių variantų, kai gavėjo pavadinimas vienas, o sąskaitos Nr. 
netyčia kitas pasitaiko.  Ir nieko nepadarysi, nueis pagal numerį. 
Rašinėlis pavedimo paskirtyje nelabai kam idomus, nes paskui išieškoti 
vis tiek nebus iš ko.

mumumčik zergatronas wrote:
> siaip paprastai pas sweda (ir pas kitus bankus) tokiais atvejais pinigai 
> vedami i spec saskaita (ar tikrai i ta saskaita gali spresti ko 
> reikalaus nurodyti pavedime - jei nieko - tai vadiansi vystytojo 
> saskaita, jei reiks nurodyti "uz nt tokiu ir tokiu adresu uz toki ir 
> toki pirkeja" - tada jau daugiau sansu, kad i ta "tarpine" saskaita) , 
> is kurios pats bankas paima tiek, kiek jam priklauso (tavo atveju ne 
> maziau 4300 uz m), o likuti - jei toks yra - perveda vystytojui..
> be abejo apie joki vedima tiesiogiai vystytojui kalbos negali buti. del 
> ko? nes gali likti ne tik be buto bet ir be pinigu...
> 
> 
> Ričardas Čepas rašė:
>> Bankai nesuinteresuoti nuleidinėti kainų, nes tada jiems patiems 
>> reiktų savo buchalteriją persiskaičiuoti => kapitalo nepakankamumas => 
>> reikia daug daug milijonų iš dangaus arba skelbti bankrotą. Derėtis su 
>> kiekvieno atskiro butuko pirkėju, ypač kai sutartys tik su vystytoju, 
>> jiems irgi nelabai idomu. Aš tai stipriai pagalvočiau, ar verta mokėti 
>> bankrutuojančiam vystytojui, net jei jie žadėtų stebuklingu būdu 
>> nuimti įkeitimą, nes nėra jokių garantijų, kad pinigai neišnyks tą 
>> pačią minutę, kai tu jiems juos pervesi, o bankui jie taip ir 
>> nesumokės ir įkeitimo nieks nenuims. Pervedinėti pinigus avansu prieš 
>> įkeitimo nuėmimą galima nebent bankui tiesiogiai - bet tai dabar 
>> kainos krito ir dar kris turbūt daugiau, nei sumokėti 20%, tai kažin 
>> ar apsimoka.
>>
>> Ra wrote:
>>> Sveiki.
>>>
>>> Prieð porà metø pasiraðyta preliminari sutartis pirkti statomà butà. 
>>> Sumokëtas 20% pradinis ánaðas. Namas pastatytas, viskas lyg ir 
>>> tvarkoje, taèiau neávykdyti kiti ásipareigojimai - nenutiestas kelias 
>>> (nëra asfalto, apðvietimo, ðaligatviø). Þinoma atsisakau pirkti 2007m 
>>> kaina, deruosi. Vystytojas parduotø ir rinkos kaina, taèiau sàlygas 
>>> pradëjo diktuoti jo bankas (Swed). Maþdaug parduokit uþ kokià norit 
>>> kainà, taèiau ákeitimas bus nuimtas tik gràþinus bankui 4300 Lt/m . 
>>> Kodël bûtent 4300? Paskaièiuota savikaina yra gerokai maþesnë. Bankas 
>>> motyvuodamas konfidencialia informacija, atsisako pateikti sumà, kuri 
>>> buvo paskolinta konkreèiam butui pastatyti (ne visai þemei, 
>>> projektui, neparduotiems butams, bet konkreèiam). Vystytojas aiðku 
>>> ant bankroto slenksèio ir kompensuoti tos sumos neturi ið ko ir 
>>> nesiruoðia. Kokie bûdai gelbëti smulkiojo kreditoriaus (mano) 
>>> pinigëlius? Suprantu, kad bankroto atveju jie nuplauks, nes eilëje 
>>> bûsiu paskutinis. Mano galva yra tokie keliai:
>>> 1. Viskà pamirðt, taupyti nervus ir pinigus.
>>> 2. Praðyti teismo laikinø apsaugos priemoniø vystytojui ir reikalauti 
>>> gràþinti ánaðà (reikës tam pinigëliø ir nervø, o ðansai artimi 0 )
>>> 3. Pasiraðyti su vystytojais pirkimo pardavimo sutartá rinkos (ar 
>>> ðiek tiek didesne) kaina, o tada bylinëtis su banku, kad nuimtø 
>>> ákeitimà. (ar teisiðkai realu?)
>>> 4. Kaþkaip (???) bandyti paveikti banko pozicijà teisiniu ar 
>>> neteisiniu keliu?
>>>
>>> Dëkui
>>> R
>>>