O čia jau kaip (ne)pasiseks. Jeigu nueis, bankas už gavėjo pavadinimą neatsako, tik už nr. mumumčik zergatronas wrote: > jei nesutampa gavejo pavadinimas ir saskaitos numeris - tai suda tau kas > kur nueis. ypac jei pavedimo suma didesne.. > apie rasinelius paskirtyje kita kalba. swedbanke (kad ir kokio su busto > paskolom dirbancio vadybininko) gali pasiklaust, kuri saskaita yra "ta" > tarpine. jei atmintis neapgauna tai pabaigoj pas ja yra 0049 > > Ričardas Čepas rašė: >> Būna tokių variantų, kai gavėjo pavadinimas vienas, o sąskaitos Nr. >> netyčia kitas pasitaiko. Ir nieko nepadarysi, nueis pagal numerį. >> Rašinėlis pavedimo paskirtyje nelabai kam idomus, nes paskui išieškoti >> vis tiek nebus iš ko. >> >> mumumčik zergatronas wrote: >>> siaip paprastai pas sweda (ir pas kitus bankus) tokiais atvejais >>> pinigai vedami i spec saskaita (ar tikrai i ta saskaita gali spresti >>> ko reikalaus nurodyti pavedime - jei nieko - tai vadiansi vystytojo >>> saskaita, jei reiks nurodyti "uz nt tokiu ir tokiu adresu uz toki ir >>> toki pirkeja" - tada jau daugiau sansu, kad i ta "tarpine" saskaita) >>> , is kurios pats bankas paima tiek, kiek jam priklauso (tavo atveju >>> ne maziau 4300 uz m), o likuti - jei toks yra - perveda vystytojui.. >>> be abejo apie joki vedima tiesiogiai vystytojui kalbos negali buti. >>> del ko? nes gali likti ne tik be buto bet ir be pinigu... >>> >>> >>> Ričardas Čepas rašė: >>>> Bankai nesuinteresuoti nuleidinėti kainų, nes tada jiems patiems >>>> reiktų savo buchalteriją persiskaičiuoti => kapitalo nepakankamumas >>>> => reikia daug daug milijonų iš dangaus arba skelbti bankrotą. >>>> Derėtis su kiekvieno atskiro butuko pirkėju, ypač kai sutartys tik >>>> su vystytoju, jiems irgi nelabai idomu. Aš tai stipriai pagalvočiau, >>>> ar verta mokėti bankrutuojančiam vystytojui, net jei jie žadėtų >>>> stebuklingu būdu nuimti įkeitimą, nes nėra jokių garantijų, kad >>>> pinigai neišnyks tą pačią minutę, kai tu jiems juos pervesi, o >>>> bankui jie taip ir nesumokės ir įkeitimo nieks nenuims. Pervedinėti >>>> pinigus avansu prieš įkeitimo nuėmimą galima nebent bankui >>>> tiesiogiai - bet tai dabar kainos krito ir dar kris turbūt daugiau, >>>> nei sumokėti 20%, tai kažin ar apsimoka. >>>> >>>> Ra wrote: >>>>> Sveiki. >>>>> >>>>> Prieð porà metø pasiraðyta preliminari sutartis pirkti statomà >>>>> butà. Sumokëtas 20% pradinis ánaðas. Namas pastatytas, viskas lyg >>>>> ir tvarkoje, taèiau neávykdyti kiti ásipareigojimai - nenutiestas >>>>> kelias (nëra asfalto, apðvietimo, ðaligatviø). Þinoma atsisakau >>>>> pirkti 2007m kaina, deruosi. Vystytojas parduotø ir rinkos kaina, >>>>> taèiau sàlygas pradëjo diktuoti jo bankas (Swed). Maþdaug parduokit >>>>> uþ kokià norit kainà, taèiau ákeitimas bus nuimtas tik gràþinus >>>>> bankui 4300 Lt/m . Kodël bûtent 4300? Paskaièiuota savikaina yra >>>>> gerokai maþesnë. Bankas motyvuodamas konfidencialia informacija, >>>>> atsisako pateikti sumà, kuri buvo paskolinta konkreèiam butui >>>>> pastatyti (ne visai þemei, projektui, neparduotiems butams, bet >>>>> konkreèiam). Vystytojas aiðku ant bankroto slenksèio ir kompensuoti >>>>> tos sumos neturi ið ko ir nesiruoðia. Kokie bûdai gelbëti smulkiojo >>>>> kreditoriaus (mano) pinigëlius? Suprantu, kad bankroto atveju jie >>>>> nuplauks, nes eilëje bûsiu paskutinis. Mano galva yra tokie keliai: >>>>> 1. Viskà pamirðt, taupyti nervus ir pinigus. >>>>> 2. Praðyti teismo laikinø apsaugos priemoniø vystytojui ir >>>>> reikalauti gràþinti ánaðà (reikës tam pinigëliø ir nervø, o ðansai >>>>> artimi 0 ) >>>>> 3. Pasiraðyti su vystytojais pirkimo pardavimo sutartá rinkos (ar >>>>> ðiek tiek didesne) kaina, o tada bylinëtis su banku, kad nuimtø >>>>> ákeitimà. (ar teisiðkai realu?) >>>>> 4. Kaþkaip (???) bandyti paveikti banko pozicijà teisiniu ar >>>>> neteisiniu keliu? >>>>> >>>>> Dëkui >>>>> R >>>>>