Tai europoj gal ir taip, bet pas mus biznio planui (pirkt europoj ir parvežus čia parduot pigiau, bet su navaru) yra 3 keliai: 1. Pirkt subaladotą (kopyrait veikėjas), parsivežus daryt frankenšteiną. 2. Pirkt su puse limono ir daugiau rida, buvusius taksus ar pan (nes vakaruose tokios kainuoja gausiai pigiau), parvežt čia, atsukt ridą, pakeist sėdynes, vairus etc. 3. Pirkt muštą su belenkokia rida, kelt ant tralo, atsukt ridą ir stumt kaip "gerą, tik muštą", nu o toliau, jei perka perekupas, gaunasi 1 ir 2 varijantų mišinys. Kitu atveju, kainos turi būt europinės. Visokios išimtys ale "diedukas į bažnyčią" ir pan. paprastai nusėda pas pažystamus/gimines, jos net turgaus nepasiekia. Taigi, mums kaip ir giliai px, ar europa skaičiuoja kilometrus ar neskaičiuoja ir kiek jie statistiškai realiai per metus nuvažiuoja, nes visada atsiras tokių (kad ir mažas procentas), kurie per metus numina 50-100k ar ir daugiau, vat tokios auto pas mus ir patenka. > Del lemejoniniu ridu irgi jau praejo tie laikai, kada be 30+tkm per metus > zyzeliu niekas nepirko. Dabar i rida daznai nebeziurima.