"Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus specialistų
nuomonė teismams neprivaloma."

gali ta atsakyma tulike naudot:)



"Vidas Makauskas" <vms@centras.lt> wrote in message 
news:jj4et8$o0k$1@trimpas.omnitel.net...
> Gavau toki atsakyma is darbo inspekcijos:
>
> Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Asmenų aptarnavimo ir 
> teisės taikymo skyriaus specialistai susipažino su Jūsų paklausimu ir 
> vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 
> 6 straipsnio 20 punkto suteikta teise konsultuoja darbo įstatymų vykdymo 
> klausimais.
>         Valstybinės darbo inspekcijos kompetencijai priskiriama nelaimingų 
> atsitikimų darbe, profesinių ligų, darbuotojų saugos ir sveikatos, 
> norminių darbo teisės aktų pažeidimų prevencija ir Lietuvos Respublikos 
> darbo kodekso, darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius 
> reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų kontrolė įmonėse, 
> įstaigose, organizacijose ar kitose organizacinėse struktūrose, nepaisant 
> jų nuosavybės formos, rūšies, veiklos pobūdžio, taip pat tais atvejais, 
> kai darbdavys yra fizinis asmuo. Valstybinė darbo inspekcija 
> nekontroliuoja Civilinio kodekso nuostatų, tarp jų ir dėl rangos, paslaugų 
> teikimo ir kitų civilinių sutarčių sudarymo tvarkos ir sąlygų, taip pat 
> verslo liudijimų išdavimo bei darbo pagal juos tvarkos, todėl pateikiame 
> bendrąsias Darbo kodekso nuostatas dėl darbo sutarčių sudarymo tvarkos, 
> kai darbdavys yra fizinis asmuo.
>         Darbdavio fizinio asmens darbo teises ir pareigas numato Darbo 
> kodekso 14 straipsnis „Darbdavių teisnumas ir veiksnumas“ bei 16 
> straipsnis „Darbdavys“. Darbdavys gali būti įmonė, įstaiga, organizacija 
> ar kita organizacinė struktūra, nepaisant nuosavybės formos, teisinės 
> formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, turinčios darbinį teisnumą ir 
> veiksnumą. Darbdavys taip pat gali būti kiekvienas fizinis asmuo. 
> Darbdavio (fizinio asmens) teisnumą ir veiksnumą reglamentuoja Civilinis 
> kodeksas. Darbuotojas yra fizinis asmuo, pagal Darbo kodekso 13 straipsnį 
> „Fizinių asmenų darbinis teisnumas ir veiksnumas“ turintis darbinį 
> teisnumą ir veiksnumą (galėjimas savo veiksmais įgyti darbo teises ir 
> sukurti pareigas atsiranda asmeniui, sukakusiam šešiolika metų), dirbantis 
> pagal darbo sutartį už atlyginimą.
>         Kiekvieno asmens santykių įforminimo klausimas turi būti 
> sprendžiamas priklausomai nuo jo atliekamų darbų pobūdžio. Šiuo atveju 
> reikėtų vadovautis kriterijais, kurių pagrindu darbo sutartis atskiriama 
> nuo civilinių sutarčių, kaip pvz., rangos, autorinių, paslaugų teikimo ir 
> pan. Pirmiausia reikėtų įvertinti kokia apimtimi paslaugų tiekėjo 
> atliekamas darbas yra įmonės veiklos dalis, ar įmonė nustato darbo laiko 
> trukmę ir kitas darbo sąlygas; kokia apimtimi paslaugų gavėjas vykdo 
> paslaugas teikiančio darbuotojo kontrolę jo atliekamam darbui, tarp jų 
> darbo drausmės kontrolę, ar įmonė paslaugų teikėjui suteikia įrengimus, 
> mašinas, būtinas atitinkamo darbo atlikimui ir kokia apimtimi; ar darbai 
> yra vykdomi reguliariai (pastoviai); ar įmonė periodiškai išmoka paslaugų 
> teikėjui priklausantį atlyginimą; ar jis nustatomas pagal iš anksto 
> sutartus kriterijus; ar paslaugas teikiantis darbuotojas gali gauti pelno, 
> ir ar jis rizikuoja patirti su savo darbu susijusius nuostolius; ar 
> paslaugas teikiantis asmuo dirba vienai įmonei – paslaugų gavėjui; ar 
> įmonė teikia darbuotojui profesinio pasirengimo paslaugas; ir kita.
>         Darbo kodekso 93 straipsnyje „Darbo sutarties sąvoka“ yra nurodyti 
> trys darbo sutarties požymiai: specifinis darbo sutarties dalykas: darbo 
> sutartimi susitariama dėl tam tikros darbo funkcijos atlikimo, tai yra dėl 
> tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo; asmuo, jeigu jis 
> yra darbo teisiniuose santykiuose, privalo paklusti darbovietėje 
> nustatytai darbo tvarkai; darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui 
> darbo sutartyje numatytą darbą, mokėti sulygtą darbo užmokestį ir 
> užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose 
> norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. 
> Vadovaujantis šiomis nuostatomis teigtina, kad darbo sutartimi turi būti 
> įforminami tik tokie santykiai, kurie atitinka visus šiame straipsnyje 
> išvardintus požymius. Jeigu tarp santykio dalyvių nerastume bent vieno iš 
> nurodytų darbo sutarties požymių, reikštų, kad tarp tų subjektų atsirado 
> kokie nors kiti, bet ne darbo teisiniai santykiai. Su visais samdomais 
> darbuotojais, tarp jų ir atliekančiais tam tikras pareigas ar dirbančiais 
> pas fizinį asmenį (darbdavį), turėtų būti sudarytos darbo sutartys, 
> vadovaujantis Darbo kodekso 93 straipsnio „Darbo sutarties sąvoka“, 95 
> straipsnio „Darbo sutarties sąlygos“ ir 99 straipsnio „Darbo sutarties 
> sudarymas“ nuostatomis.
>          Darbo sutartis yra laikoma sudaryta, kai šalys (darbdavys ir 
> darbuotojas) susitarė dėl darbo sutarties sąlygų, nustatytų Darbo kodekso 
> 95 straipsnyje „Darbo sutarties sąlygos“ (darbuotojo darbovietės, darbo 
> funkcijų, darbo apmokėjimo bei kitų darbo sutarties sąlygų, jeigu 
> įstatymai, kiti norminiai teisės aktai arba kolektyvinė sutartis 
> nedraudžia jas nustatyti (išbandymo, profesijų jungimo ir kt.). Darbo 
> kodekso 99 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutartis turi būti sudaroma 
> raštu pagal pavyzdinę formą. Rašytinė darbo sutartis sudaroma dviem 
> egzemplioriais. Darbo sutartį pasirašo darbdavys arba jo įgaliotas asmuo 
> ir darbuotojas. Vienas pasirašytas darbo sutarties egzempliorius 
> įteikiamas darbuotojui, kitas lieka darbdaviui. Darbo sutartis tą pačią 
> dieną įregistruojama darbo sutarčių registravimo žurnale. Toks žurnalas 
> neprivalomas, jei darbdavys yra fizinis asmuo, samdantis tris ir mažiau 
> darbuotojų. Ne vėliau kaip prieš darbo pradžią kartu su antruoju darbo 
> sutarties egzemplioriumi darbdavys įteikia darbuotojui pastarojo tapatybę 
> patvirtinantį dokumentą (darbo pažymėjimą). Darbdavys užtikrina, kad 
> darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius darbo sutartį, įteikus 
> jam antrą darbo sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę 
> patvirtinanti dokumentą. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą yra 
> atsakingas darbdavys.
>         Sudarydamas darbo sutartį, darbdavys privalo pasirašytinai 
> supažindinti priimamą dirbti asmenį su jo būsimo darbo sąlygomis, 
> kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais darbovietėje 
> galiojančiais aktais, reglamentuojančiais jo darbą. Darbuotojas privalo 
> pradėti dirbti kitą po darbo sutarties sudarymo dieną, jeigu šalys 
> nesutarė kitaip. Darbdavys taip pat privalo pareikalauti, kad priimamasis 
> dirbti  pateiktų asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir valstybinio 
> socialinio draudimo pažymėjimą. Jeigu darbo įstatymai sieja priėmimą į 
> darbą su tam tikru išsimokslinimu ar profesiniu pasirengimu, sveikatos 
> būkle, darbdavys privalo pareikalauti ir šias aplinkybe patvirtinančius 
> dokumentus. Darbdavys turi teisę pareikalauti ir kitų įstatymų nustatytų 
> dokumentų. Taigi, priimant asmenis į darbą, kai darbdavys yra fizinis 
> asmuo, prašome vadovautis minėtomis bei kitomis Darbo kodekso nuostatomis.
>         Taip pat paaiškiname, kad verslo liudijimų išdavimo gyventojams 
> tvarką, sąlygas, individualios veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint 
> verslo liudijimą, rūšis reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 
> 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1797 patvirtinta „Verslo liudijimų 
> išdavimo gyventojams tvarka“. Verslo liudijimus išduoda apskrities 
> valstybinės mokesčių inspekcijos miesto (rajono) skyrius, kurio 
> teritorijoje gyventojas turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Nuolatiniam 
> Lietuvos gyventojui verslo liudijimus išduoda apskrities valstybinės 
> mokesčių inspekcijos miesto (rajono) skyrius, kurios teritorijoje jis 
> gyvena, jeigu gyvenamosios vietos Lietuvoje nėra, - tos apskrities 
> valstybinės mokesčių inspekcijos miesto (rajono) skyrius, kurio 
> teritorijoje bus vykdoma veikla. Šiame nutarime įtvirtinti individualios 
> veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšys bei 
> šios veiklos apribojimai. Pažymėtina, kad verslo liudijimus įsigiję 
> asmenys negali teikti įmonėms tokių paslaugų, kurios yra viena iš jų 
> veiklos rūšių, nes minėto Vyriausybės nutarimo nuostatos tokios teisės 
> jiems nesuteikia.
>         Valstybinė darbo inspekcija pagal jos veiklą reglamentuojančių 
> norminių teisės aktų nuostatas nekontroliuoja minėto Vyriausybės nutarimo 
> nuostatų, todėl dėl individualios veiklos pagal verslo liudijimus prašome 
> kreiptis į Valstybinės mokesčių inspekcijos skyrius.
>         Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus specialistų nuomonė 
> teismams neprivaloma.