Bettai koks mano atsiprasant pi*%&#$s kokia veikla verciasi haltursikas 
is skelbimu? Cia nera kazkokiu tai santykiu testinumas tik konkreti 
paslauga. Toki supakuoja po prausykle tai lai pats ir aiskinas, 100+ 
kontroliuojanciu versla tarnybu o pats turi zandaru but?



On 3/6/2012 9:38 AM, Vidas Makauskas wrote:
> Gavau toki atsakyma is darbo inspekcijos:
>
> Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Asmenų aptarnavimo ir
> teisės taikymo skyriaus specialistai susipažino su Jūsų paklausimu ir
> vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos
> įstatymo 6 straipsnio 20 punkto suteikta teise konsultuoja darbo
> įstatymų vykdymo klausimais.
> Valstybinės darbo inspekcijos kompetencijai priskiriama nelaimingų
> atsitikimų darbe, profesinių ligų, darbuotojų saugos ir sveikatos,
> norminių darbo teisės aktų pažeidimų prevencija ir Lietuvos Respublikos
> darbo kodekso, darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius
> reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų kontrolė
> įmonėse, įstaigose, organizacijose ar kitose organizacinėse struktūrose,
> nepaisant jų nuosavybės formos, rūšies, veiklos pobūdžio, taip pat tais
> atvejais, kai darbdavys yra fizinis asmuo. Valstybinė darbo inspekcija
> nekontroliuoja Civilinio kodekso nuostatų, tarp jų ir dėl rangos,
> paslaugų teikimo ir kitų civilinių sutarčių sudarymo tvarkos ir sąlygų,
> taip pat verslo liudijimų išdavimo bei darbo pagal juos tvarkos, todėl
> pateikiame bendrąsias Darbo kodekso nuostatas dėl darbo sutarčių
> sudarymo tvarkos, kai darbdavys yra fizinis asmuo.
> Darbdavio fizinio asmens darbo teises ir pareigas numato Darbo kodekso
> 14 straipsnis „Darbdavių teisnumas ir veiksnumas“ bei 16 straipsnis
> „Darbdavys“. Darbdavys gali būti įmonė, įstaiga, organizacija ar kita
> organizacinė struktūra, nepaisant nuosavybės formos, teisinės formos,
> rūšies bei veiklos pobūdžio, turinčios darbinį teisnumą ir veiksnumą.
> Darbdavys taip pat gali būti kiekvienas fizinis asmuo. Darbdavio
> (fizinio asmens) teisnumą ir veiksnumą reglamentuoja Civilinis kodeksas.
> Darbuotojas yra fizinis asmuo, pagal Darbo kodekso 13 straipsnį „Fizinių
> asmenų darbinis teisnumas ir veiksnumas“ turintis darbinį teisnumą ir
> veiksnumą (galėjimas savo veiksmais įgyti darbo teises ir sukurti
> pareigas atsiranda asmeniui, sukakusiam šešiolika metų), dirbantis pagal
> darbo sutartį už atlyginimą.
> Kiekvieno asmens santykių įforminimo klausimas turi būti sprendžiamas
> priklausomai nuo jo atliekamų darbų pobūdžio. Šiuo atveju reikėtų
> vadovautis kriterijais, kurių pagrindu darbo sutartis atskiriama nuo
> civilinių sutarčių, kaip pvz., rangos, autorinių, paslaugų teikimo ir
> pan. Pirmiausia reikėtų įvertinti kokia apimtimi paslaugų tiekėjo
> atliekamas darbas yra įmonės veiklos dalis, ar įmonė nustato darbo laiko
> trukmę ir kitas darbo sąlygas; kokia apimtimi paslaugų gavėjas vykdo
> paslaugas teikiančio darbuotojo kontrolę jo atliekamam darbui, tarp jų
> darbo drausmės kontrolę, ar įmonė paslaugų teikėjui suteikia įrengimus,
> mašinas, būtinas atitinkamo darbo atlikimui ir kokia apimtimi; ar darbai
> yra vykdomi reguliariai (pastoviai); ar įmonė periodiškai išmoka
> paslaugų teikėjui priklausantį atlyginimą; ar jis nustatomas pagal iš
> anksto sutartus kriterijus; ar paslaugas teikiantis darbuotojas gali
> gauti pelno, ir ar jis rizikuoja patirti su savo darbu susijusius
> nuostolius; ar paslaugas teikiantis asmuo dirba vienai įmonei – paslaugų
> gavėjui; ar įmonė teikia darbuotojui profesinio pasirengimo paslaugas;
> ir kita.
> Darbo kodekso 93 straipsnyje „Darbo sutarties sąvoka“ yra nurodyti trys
> darbo sutarties požymiai: specifinis darbo sutarties dalykas: darbo
> sutartimi susitariama dėl tam tikros darbo funkcijos atlikimo, tai yra
> dėl tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo; asmuo,
> jeigu jis yra darbo teisiniuose santykiuose, privalo paklusti
> darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; darbdavys įsipareigoja suteikti
> darbuotojui darbo sutartyje numatytą darbą, mokėti sulygtą darbo
> užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose,
> kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių
> susitarimu. Vadovaujantis šiomis nuostatomis teigtina, kad darbo
> sutartimi turi būti įforminami tik tokie santykiai, kurie atitinka visus
> šiame straipsnyje išvardintus požymius. Jeigu tarp santykio dalyvių
> nerastume bent vieno iš nurodytų darbo sutarties požymių, reikštų, kad
> tarp tų subjektų atsirado kokie nors kiti, bet ne darbo teisiniai
> santykiai. Su visais samdomais darbuotojais, tarp jų ir atliekančiais
> tam tikras pareigas ar dirbančiais pas fizinį asmenį (darbdavį), turėtų
> būti sudarytos darbo sutartys, vadovaujantis Darbo kodekso 93 straipsnio
> „Darbo sutarties sąvoka“, 95 straipsnio „Darbo sutarties sąlygos“ ir 99
> straipsnio „Darbo sutarties sudarymas“ nuostatomis.
> Darbo sutartis yra laikoma sudaryta, kai šalys (darbdavys ir
> darbuotojas) susitarė dėl darbo sutarties sąlygų, nustatytų Darbo
> kodekso 95 straipsnyje „Darbo sutarties sąlygos“ (darbuotojo
> darbovietės, darbo funkcijų, darbo apmokėjimo bei kitų darbo sutarties
> sąlygų, jeigu įstatymai, kiti norminiai teisės aktai arba kolektyvinė
> sutartis nedraudžia jas nustatyti (išbandymo, profesijų jungimo ir kt.).
> Darbo kodekso 99 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutartis turi būti
> sudaroma raštu pagal pavyzdinę formą. Rašytinė darbo sutartis sudaroma
> dviem egzemplioriais. Darbo sutartį pasirašo darbdavys arba jo įgaliotas
> asmuo ir darbuotojas. Vienas pasirašytas darbo sutarties egzempliorius
> įteikiamas darbuotojui, kitas lieka darbdaviui. Darbo sutartis tą pačią
> dieną įregistruojama darbo sutarčių registravimo žurnale. Toks žurnalas
> neprivalomas, jei darbdavys yra fizinis asmuo, samdantis tris ir mažiau
> darbuotojų. Ne vėliau kaip prieš darbo pradžią kartu su antruoju darbo
> sutarties egzemplioriumi darbdavys įteikia darbuotojui pastarojo
> tapatybę patvirtinantį dokumentą (darbo pažymėjimą). Darbdavys
> užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius darbo
> sutartį, įteikus jam antrą darbo sutarties egzempliorių ir išdavus jo
> tapatybę patvirtinanti dokumentą. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą
> yra atsakingas darbdavys.
> Sudarydamas darbo sutartį, darbdavys privalo pasirašytinai supažindinti
> priimamą dirbti asmenį su jo būsimo darbo sąlygomis, kolektyvine
> sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais darbovietėje galiojančiais
> aktais, reglamentuojančiais jo darbą. Darbuotojas privalo pradėti dirbti
> kitą po darbo sutarties sudarymo dieną, jeigu šalys nesutarė kitaip.
> Darbdavys taip pat privalo pareikalauti, kad priimamasis dirbti pateiktų
> asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir valstybinio socialinio
> draudimo pažymėjimą. Jeigu darbo įstatymai sieja priėmimą į darbą su tam
> tikru išsimokslinimu ar profesiniu pasirengimu, sveikatos būkle,
> darbdavys privalo pareikalauti ir šias aplinkybe patvirtinančius
> dokumentus. Darbdavys turi teisę pareikalauti ir kitų įstatymų nustatytų
> dokumentų. Taigi, priimant asmenis į darbą, kai darbdavys yra fizinis
> asmuo, prašome vadovautis minėtomis bei kitomis Darbo kodekso nuostatomis.
> Taip pat paaiškiname, kad verslo liudijimų išdavimo gyventojams tvarką,
> sąlygas, individualios veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint verslo
> liudijimą, rūšis reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m.
> lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1797 patvirtinta „Verslo liudijimų išdavimo
> gyventojams tvarka“. Verslo liudijimus išduoda apskrities valstybinės
> mokesčių inspekcijos miesto (rajono) skyrius, kurio teritorijoje
> gyventojas turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Nuolatiniam Lietuvos
> gyventojui verslo liudijimus išduoda apskrities valstybinės mokesčių
> inspekcijos miesto (rajono) skyrius, kurios teritorijoje jis gyvena,
> jeigu gyvenamosios vietos Lietuvoje nėra, - tos apskrities valstybinės
> mokesčių inspekcijos miesto (rajono) skyrius, kurio teritorijoje bus
> vykdoma veikla. Šiame nutarime įtvirtinti individualios veiklos, kuria
> gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšys bei šios veiklos
> apribojimai. Pažymėtina, kad verslo liudijimus įsigiję asmenys negali
> teikti įmonėms tokių paslaugų, kurios yra viena iš jų veiklos rūšių, nes
> minėto Vyriausybės nutarimo nuostatos tokios teisės jiems nesuteikia.
> Valstybinė darbo inspekcija pagal jos veiklą reglamentuojančių norminių
> teisės aktų nuostatas nekontroliuoja minėto Vyriausybės nutarimo
> nuostatų, todėl dėl individualios veiklos pagal verslo liudijimus
> prašome kreiptis į Valstybinės mokesčių inspekcijos skyrius.
> Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus specialistų nuomonė
> teismams neprivaloma.