cia turbut skirtumas, kad tu vienu atveju eini pas paslaugos gaveja(ir 
neprivalai tikrinti leidimu/darbo sutarciu ir pan.).. o kitu atveju paslauga 
sutiekiama pas tave.. gal ir klystu:)

"MS" <MS@x.lt> wrote in message news:jj54ga$m7f$1@trimpas.omnitel.net...
> aš manau, kad tu ne samdai, o perki paslaugą. Netavo problemos ar 
> santechnikas turi liudijimą ar ne. Juk pridavus mašiną remontuoti, 
> nesamdai serviso :)
>
>
> "Vidas Makauskas" <vms@centras.lt> wrote in message 
> news:jj4et8$o0k$1@trimpas.omnitel.net...
>> Gavau toki atsakyma is darbo inspekcijos:
>>
>> Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Asmenų aptarnavimo ir
>> teisės taikymo skyriaus specialistai susipažino su Jūsų paklausimu ir
>> vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos
>> įstatymo 6 straipsnio 20 punkto suteikta teise konsultuoja darbo
>> įstatymų vykdymo klausimais.
>>         Valstybinės darbo inspekcijos kompetencijai priskiriama
>> nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų, darbuotojų saugos ir
>> sveikatos, norminių darbo teisės aktų pažeidimų prevencija ir Lietuvos
>> Respublikos darbo kodekso, darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo
>> santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų
>> kontrolė įmonėse, įstaigose, organizacijose ar kitose organizacinėse
>> struktūrose, nepaisant jų nuosavybės formos, rūšies, veiklos pobūdžio,
>> taip pat tais atvejais, kai darbdavys yra fizinis asmuo. Valstybinė
>> darbo inspekcija nekontroliuoja Civilinio kodekso nuostatų, tarp jų ir
>> dėl rangos, paslaugų teikimo ir kitų civilinių sutarčių sudarymo tvarkos
>> ir sąlygų, taip pat verslo liudijimų išdavimo bei darbo pagal juos
>> tvarkos, todėl pateikiame bendrąsias Darbo kodekso nuostatas dėl darbo
>> sutarčių sudarymo tvarkos, kai darbdavys yra fizinis asmuo.
>>         Darbdavio fizinio asmens darbo teises ir pareigas numato Darbo
>> kodekso 14 straipsnis „Darbdavių teisnumas ir veiksnumas“ bei 16
>> straipsnis „Darbdavys“. Darbdavys gali būti įmonė, įstaiga, organizacija
>> ar kita organizacinė struktūra, nepaisant nuosavybės formos, teisinės
>> formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, turinčios darbinį teisnumą ir
>> veiksnumą. Darbdavys taip pat gali būti kiekvienas fizinis asmuo.
>> Darbdavio (fizinio asmens) teisnumą ir veiksnumą reglamentuoja Civilinis
>> kodeksas. Darbuotojas yra fizinis asmuo, pagal Darbo kodekso 13
>> straipsnį „Fizinių asmenų darbinis teisnumas ir veiksnumas“ turintis
>> darbinį teisnumą ir veiksnumą (galėjimas savo veiksmais įgyti darbo
>> teises ir sukurti pareigas atsiranda asmeniui, sukakusiam šešiolika
>> metų), dirbantis pagal darbo sutartį už atlyginimą.
>>         Kiekvieno asmens santykių įforminimo klausimas turi būti
>> sprendžiamas priklausomai nuo jo atliekamų darbų pobūdžio. Šiuo atveju
>> reikėtų vadovautis kriterijais, kurių pagrindu darbo sutartis atskiriama
>> nuo civilinių sutarčių, kaip pvz., rangos, autorinių, paslaugų teikimo
>> ir pan. Pirmiausia reikėtų įvertinti kokia apimtimi paslaugų tiekėjo
>> atliekamas darbas yra įmonės veiklos dalis, ar įmonė nustato darbo laiko
>> trukmę ir kitas darbo sąlygas; kokia apimtimi paslaugų gavėjas vykdo
>> paslaugas teikiančio darbuotojo kontrolę jo atliekamam darbui, tarp jų
>> darbo drausmės kontrolę, ar įmonė paslaugų teikėjui suteikia įrengimus,
>> mašinas, būtinas atitinkamo darbo atlikimui ir kokia apimtimi; ar darbai
>> yra vykdomi reguliariai (pastoviai); ar įmonė periodiškai išmoka
>> paslaugų teikėjui priklausantį atlyginimą; ar jis nustatomas pagal iš
>> anksto sutartus kriterijus; ar paslaugas teikiantis darbuotojas gali
>> gauti pelno, ir ar jis rizikuoja patirti su savo darbu susijusius
>> nuostolius; ar paslaugas teikiantis asmuo dirba vienai įmonei – paslaugų
>> gavėjui; ar įmonė teikia darbuotojui profesinio pasirengimo paslaugas;
>> ir kita.
>>         Darbo kodekso 93 straipsnyje „Darbo sutarties sąvoka“ yra
>> nurodyti trys darbo sutarties požymiai: specifinis darbo sutarties
>> dalykas: darbo sutartimi susitariama dėl tam tikros darbo funkcijos
>> atlikimo, tai yra dėl tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos
>> darbo; asmuo, jeigu jis yra darbo teisiniuose santykiuose, privalo
>> paklusti darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; darbdavys įsipareigoja
>> suteikti darbuotojui darbo sutartyje numatytą darbą, mokėti sulygtą
>> darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo
>> įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje
>> ir šalių susitarimu. Vadovaujantis šiomis nuostatomis teigtina, kad
>> darbo sutartimi turi būti įforminami tik tokie santykiai, kurie atitinka
>> visus šiame straipsnyje išvardintus požymius. Jeigu tarp santykio
>> dalyvių nerastume bent vieno iš nurodytų darbo sutarties požymių,
>> reikštų, kad tarp tų subjektų atsirado kokie nors kiti, bet ne darbo
>> teisiniai santykiai. Su visais samdomais darbuotojais, tarp jų ir
>> atliekančiais tam tikras pareigas ar dirbančiais pas fizinį asmenį
>> (darbdavį), turėtų būti sudarytos darbo sutartys, vadovaujantis Darbo
>> kodekso 93 straipsnio „Darbo sutarties sąvoka“, 95 straipsnio „Darbo
>> sutarties sąlygos“ ir 99 straipsnio „Darbo sutarties sudarymas“
>> nuostatomis.
>>          Darbo sutartis yra laikoma sudaryta, kai šalys (darbdavys ir
>> darbuotojas) susitarė dėl darbo sutarties sąlygų, nustatytų Darbo
>> kodekso 95 straipsnyje „Darbo sutarties sąlygos“ (darbuotojo
>> darbovietės, darbo funkcijų, darbo apmokėjimo bei kitų darbo sutarties
>> sąlygų, jeigu įstatymai, kiti norminiai teisės aktai arba kolektyvinė
>> sutartis nedraudžia jas nustatyti (išbandymo, profesijų jungimo ir kt.).
>> Darbo kodekso 99 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutartis turi būti
>> sudaroma raštu pagal pavyzdinę formą. Rašytinė darbo sutartis sudaroma
>> dviem egzemplioriais. Darbo sutartį pasirašo darbdavys arba jo įgaliotas
>> asmuo ir darbuotojas. Vienas pasirašytas darbo sutarties egzempliorius
>> įteikiamas darbuotojui, kitas lieka darbdaviui. Darbo sutartis tą pačią
>> dieną įregistruojama darbo sutarčių registravimo žurnale. Toks žurnalas
>> neprivalomas, jei darbdavys yra fizinis asmuo, samdantis tris ir mažiau
>> darbuotojų. Ne vėliau kaip prieš darbo pradžią kartu su antruoju darbo
>> sutarties egzemplioriumi darbdavys įteikia darbuotojui pastarojo
>> tapatybę patvirtinantį dokumentą (darbo pažymėjimą). Darbdavys
>> užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius darbo
>> sutartį, įteikus jam antrą darbo sutarties egzempliorių ir išdavus jo
>> tapatybę patvirtinanti dokumentą. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą
>> yra atsakingas darbdavys.
>>         Sudarydamas darbo sutartį, darbdavys privalo pasirašytinai
>> supažindinti priimamą dirbti asmenį su jo būsimo darbo sąlygomis,
>> kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais darbovietėje
>> galiojančiais aktais, reglamentuojančiais jo darbą. Darbuotojas privalo
>> pradėti dirbti kitą po darbo sutarties sudarymo dieną, jeigu šalys
>> nesutarė kitaip. Darbdavys taip pat privalo pareikalauti, kad
>> priimamasis dirbti  pateiktų asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir
>> valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą. Jeigu darbo įstatymai sieja
>> priėmimą į darbą su tam tikru išsimokslinimu ar profesiniu pasirengimu,
>> sveikatos būkle, darbdavys privalo pareikalauti ir šias aplinkybe
>> patvirtinančius dokumentus. Darbdavys turi teisę pareikalauti ir kitų
>> įstatymų nustatytų dokumentų. Taigi, priimant asmenis į darbą, kai
>> darbdavys yra fizinis asmuo, prašome vadovautis minėtomis bei kitomis
>> Darbo kodekso nuostatomis.
>>         Taip pat paaiškiname, kad verslo liudijimų išdavimo gyventojams
>> tvarką, sąlygas, individualios veiklos, kuria gali būti verčiamasi
>> turint verslo liudijimą, rūšis reglamentuoja Lietuvos Respublikos
>> Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1797 patvirtinta
>> „Verslo liudijimų išdavimo gyventojams tvarka“. Verslo liudijimus
>> išduoda apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos miesto (rajono)
>> skyrius, kurio teritorijoje gyventojas turi nuolatinę gyvenamąją vietą.
>> Nuolatiniam Lietuvos gyventojui verslo liudijimus išduoda apskrities
>> valstybinės mokesčių inspekcijos miesto (rajono) skyrius, kurios
>> teritorijoje jis gyvena, jeigu gyvenamosios vietos Lietuvoje nėra, - tos
>> apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos miesto (rajono) skyrius,
>> kurio teritorijoje bus vykdoma veikla. Šiame nutarime įtvirtinti
>> individualios veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint verslo
>> liudijimą, rūšys bei šios veiklos apribojimai. Pažymėtina, kad verslo
>> liudijimus įsigiję asmenys negali teikti įmonėms tokių paslaugų, kurios
>> yra viena iš jų veiklos rūšių, nes minėto Vyriausybės nutarimo nuostatos
>> tokios teisės jiems nesuteikia.
>>         Valstybinė darbo inspekcija pagal jos veiklą reglamentuojančių
>> norminių teisės aktų nuostatas nekontroliuoja minėto Vyriausybės
>> nutarimo nuostatų, todėl dėl individualios veiklos pagal verslo
>> liudijimus prašome kreiptis į Valstybinės mokesčių inspekcijos skyrius.
>>         Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus specialistų
>> nuomonė teismams neprivaloma.