aš manau, kad tu ne samdai, o perki paslaugą. Netavo problemos ar santechnikas turi liudijimą ar ne. Juk pridavus mašiną remontuoti, nesamdai serviso :) 


"Vidas Makauskas" <vms@centras.lt> wrote in message news:jj4et8$o0k$1@trimpas.omnitel.net...
> Gavau toki atsakyma is darbo inspekcijos:
> 
> Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Asmenų aptarnavimo ir 
> teisės taikymo skyriaus specialistai susipažino su Jūsų paklausimu ir 
> vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 
> įstatymo 6 straipsnio 20 punkto suteikta teise konsultuoja darbo 
> įstatymų vykdymo klausimais.
>         Valstybinės darbo inspekcijos kompetencijai priskiriama 
> nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų, darbuotojų saugos ir 
> sveikatos, norminių darbo teisės aktų pažeidimų prevencija ir Lietuvos 
> Respublikos darbo kodekso, darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo 
> santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų 
> kontrolė įmonėse, įstaigose, organizacijose ar kitose organizacinėse 
> struktūrose, nepaisant jų nuosavybės formos, rūšies, veiklos pobūdžio, 
> taip pat tais atvejais, kai darbdavys yra fizinis asmuo. Valstybinė 
> darbo inspekcija nekontroliuoja Civilinio kodekso nuostatų, tarp jų ir 
> dėl rangos, paslaugų teikimo ir kitų civilinių sutarčių sudarymo tvarkos 
> ir sąlygų, taip pat verslo liudijimų išdavimo bei darbo pagal juos 
> tvarkos, todėl pateikiame bendrąsias Darbo kodekso nuostatas dėl darbo 
> sutarčių sudarymo tvarkos, kai darbdavys yra fizinis asmuo.
>         Darbdavio fizinio asmens darbo teises ir pareigas numato Darbo 
> kodekso 14 straipsnis „Darbdavių teisnumas ir veiksnumas“ bei 16 
> straipsnis „Darbdavys“. Darbdavys gali būti įmonė, įstaiga, organizacija 
> ar kita organizacinė struktūra, nepaisant nuosavybės formos, teisinės 
> formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, turinčios darbinį teisnumą ir 
> veiksnumą. Darbdavys taip pat gali būti kiekvienas fizinis asmuo. 
> Darbdavio (fizinio asmens) teisnumą ir veiksnumą reglamentuoja Civilinis 
> kodeksas. Darbuotojas yra fizinis asmuo, pagal Darbo kodekso 13 
> straipsnį „Fizinių asmenų darbinis teisnumas ir veiksnumas“ turintis 
> darbinį teisnumą ir veiksnumą (galėjimas savo veiksmais įgyti darbo 
> teises ir sukurti pareigas atsiranda asmeniui, sukakusiam šešiolika 
> metų), dirbantis pagal darbo sutartį už atlyginimą.
>         Kiekvieno asmens santykių įforminimo klausimas turi būti 
> sprendžiamas priklausomai nuo jo atliekamų darbų pobūdžio. Šiuo atveju 
> reikėtų vadovautis kriterijais, kurių pagrindu darbo sutartis atskiriama 
> nuo civilinių sutarčių, kaip pvz., rangos, autorinių, paslaugų teikimo 
> ir pan. Pirmiausia reikėtų įvertinti kokia apimtimi paslaugų tiekėjo 
> atliekamas darbas yra įmonės veiklos dalis, ar įmonė nustato darbo laiko 
> trukmę ir kitas darbo sąlygas; kokia apimtimi paslaugų gavėjas vykdo 
> paslaugas teikiančio darbuotojo kontrolę jo atliekamam darbui, tarp jų 
> darbo drausmės kontrolę, ar įmonė paslaugų teikėjui suteikia įrengimus, 
> mašinas, būtinas atitinkamo darbo atlikimui ir kokia apimtimi; ar darbai 
> yra vykdomi reguliariai (pastoviai); ar įmonė periodiškai išmoka 
> paslaugų teikėjui priklausantį atlyginimą; ar jis nustatomas pagal iš 
> anksto sutartus kriterijus; ar paslaugas teikiantis darbuotojas gali 
> gauti pelno, ir ar jis rizikuoja patirti su savo darbu susijusius 
> nuostolius; ar paslaugas teikiantis asmuo dirba vienai įmonei – paslaugų 
> gavėjui; ar įmonė teikia darbuotojui profesinio pasirengimo paslaugas; 
> ir kita.
>         Darbo kodekso 93 straipsnyje „Darbo sutarties sąvoka“ yra 
> nurodyti trys darbo sutarties požymiai: specifinis darbo sutarties 
> dalykas: darbo sutartimi susitariama dėl tam tikros darbo funkcijos 
> atlikimo, tai yra dėl tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos 
> darbo; asmuo, jeigu jis yra darbo teisiniuose santykiuose, privalo 
> paklusti darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; darbdavys įsipareigoja 
> suteikti darbuotojui darbo sutartyje numatytą darbą, mokėti sulygtą 
> darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo 
> įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje 
> ir šalių susitarimu. Vadovaujantis šiomis nuostatomis teigtina, kad 
> darbo sutartimi turi būti įforminami tik tokie santykiai, kurie atitinka 
> visus šiame straipsnyje išvardintus požymius. Jeigu tarp santykio 
> dalyvių nerastume bent vieno iš nurodytų darbo sutarties požymių, 
> reikštų, kad tarp tų subjektų atsirado kokie nors kiti, bet ne darbo 
> teisiniai santykiai. Su visais samdomais darbuotojais, tarp jų ir 
> atliekančiais tam tikras pareigas ar dirbančiais pas fizinį asmenį 
> (darbdavį), turėtų būti sudarytos darbo sutartys, vadovaujantis Darbo 
> kodekso 93 straipsnio „Darbo sutarties sąvoka“, 95 straipsnio „Darbo 
> sutarties sąlygos“ ir 99 straipsnio „Darbo sutarties sudarymas“ 
> nuostatomis.
>          Darbo sutartis yra laikoma sudaryta, kai šalys (darbdavys ir 
> darbuotojas) susitarė dėl darbo sutarties sąlygų, nustatytų Darbo 
> kodekso 95 straipsnyje „Darbo sutarties sąlygos“ (darbuotojo 
> darbovietės, darbo funkcijų, darbo apmokėjimo bei kitų darbo sutarties 
> sąlygų, jeigu įstatymai, kiti norminiai teisės aktai arba kolektyvinė 
> sutartis nedraudžia jas nustatyti (išbandymo, profesijų jungimo ir kt.). 
> Darbo kodekso 99 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutartis turi būti 
> sudaroma raštu pagal pavyzdinę formą. Rašytinė darbo sutartis sudaroma 
> dviem egzemplioriais. Darbo sutartį pasirašo darbdavys arba jo įgaliotas 
> asmuo ir darbuotojas. Vienas pasirašytas darbo sutarties egzempliorius 
> įteikiamas darbuotojui, kitas lieka darbdaviui. Darbo sutartis tą pačią 
> dieną įregistruojama darbo sutarčių registravimo žurnale. Toks žurnalas 
> neprivalomas, jei darbdavys yra fizinis asmuo, samdantis tris ir mažiau 
> darbuotojų. Ne vėliau kaip prieš darbo pradžią kartu su antruoju darbo 
> sutarties egzemplioriumi darbdavys įteikia darbuotojui pastarojo 
> tapatybę patvirtinantį dokumentą (darbo pažymėjimą). Darbdavys 
> užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius darbo 
> sutartį, įteikus jam antrą darbo sutarties egzempliorių ir išdavus jo 
> tapatybę patvirtinanti dokumentą. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą 
> yra atsakingas darbdavys.
>         Sudarydamas darbo sutartį, darbdavys privalo pasirašytinai 
> supažindinti priimamą dirbti asmenį su jo būsimo darbo sąlygomis, 
> kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais darbovietėje 
> galiojančiais aktais, reglamentuojančiais jo darbą. Darbuotojas privalo 
> pradėti dirbti kitą po darbo sutarties sudarymo dieną, jeigu šalys 
> nesutarė kitaip. Darbdavys taip pat privalo pareikalauti, kad 
> priimamasis dirbti  pateiktų asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir 
> valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą. Jeigu darbo įstatymai sieja 
> priėmimą į darbą su tam tikru išsimokslinimu ar profesiniu pasirengimu, 
> sveikatos būkle, darbdavys privalo pareikalauti ir šias aplinkybe 
> patvirtinančius dokumentus. Darbdavys turi teisę pareikalauti ir kitų 
> įstatymų nustatytų dokumentų. Taigi, priimant asmenis į darbą, kai 
> darbdavys yra fizinis asmuo, prašome vadovautis minėtomis bei kitomis 
> Darbo kodekso nuostatomis.
>         Taip pat paaiškiname, kad verslo liudijimų išdavimo gyventojams 
> tvarką, sąlygas, individualios veiklos, kuria gali būti verčiamasi 
> turint verslo liudijimą, rūšis reglamentuoja Lietuvos Respublikos 
> Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1797 patvirtinta 
> „Verslo liudijimų išdavimo gyventojams tvarka“. Verslo liudijimus 
> išduoda apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos miesto (rajono) 
> skyrius, kurio teritorijoje gyventojas turi nuolatinę gyvenamąją vietą. 
> Nuolatiniam Lietuvos gyventojui verslo liudijimus išduoda apskrities 
> valstybinės mokesčių inspekcijos miesto (rajono) skyrius, kurios 
> teritorijoje jis gyvena, jeigu gyvenamosios vietos Lietuvoje nėra, - tos 
> apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos miesto (rajono) skyrius, 
> kurio teritorijoje bus vykdoma veikla. Šiame nutarime įtvirtinti 
> individualios veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint verslo 
> liudijimą, rūšys bei šios veiklos apribojimai. Pažymėtina, kad verslo 
> liudijimus įsigiję asmenys negali teikti įmonėms tokių paslaugų, kurios 
> yra viena iš jų veiklos rūšių, nes minėto Vyriausybės nutarimo nuostatos 
> tokios teisės jiems nesuteikia.
>         Valstybinė darbo inspekcija pagal jos veiklą reglamentuojančių 
> norminių teisės aktų nuostatas nekontroliuoja minėto Vyriausybės 
> nutarimo nuostatų, todėl dėl individualios veiklos pagal verslo 
> liudijimus prašome kreiptis į Valstybinės mokesčių inspekcijos skyrius.
>         Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus specialistų 
> nuomonė teismams neprivaloma.