Tema: Margarita pelėdai
Autorius: noė yo
Data: 2009-05-27 17:11:06

Džiaugiuosi, kad taip tvirtai mąstai, visai neblogai, tik, man rodos,
tvirtindama, kad „kas beatsitiktų, žmogus žino, kad viskas baigsis
gerai“, anuliuoji amžinos pražūties galimybę, o tai reiškia, kad
atimi iš žmogaus laisvę, t.y. darai iš žmogaus robotą, niekais verti
Dievo kūrybą:). Ir kai žmogus už nieką neatsakingas, argi tau jis
atrodo visavertis? Taigi tos „galutinės atsakomybės“ jis niekaip
negali nusimesti. Kažkur NT, regis, Paulius, yra pasakęs: „siekite savo
išganymo su baime ir drebėdami“ - t.y. nebūkite lengvabūdžiai, per
daug nepiktnaudžiaukite Dievo gailestingumu.
 O ten apie netikinčių nesaugumą ir pyktį geras sąsajas išvedei, bet
tai tinka, man rodos, labiau psichologijai. Nors, žinai, per daug
nesiginčiju. Kita vertus, nesutinku, kad bet kokia religija gali teikti
tikrą saugumo jausmą. Sakau, nebent psichologiškai, bet ne
antgamtiškai. Kaip gali koks nors stabas žmogų iš tiesų nuraminti?
Dėl Krankt, matysi, ji pati, jei tik perskaitys, būtinai paprieštaraus,
nes nei seksas, nei feminizmas nėra religijos ir jais tikėti negalima.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16799