Gal tu dabar esi Antarktidoje, kad tau šalta? Džiaugiuosi, kad šiek tiek karštis atlėgo, kad galima laisviau kvėpuoti. Spjoviau į visus darbus bei darbelius, paskelbiau siestą nuo 10val.ryto. iki 18val. neryto. Vėl priguliau į lovelę palei tvenkinį, ir, klausydamas vėjo ūžavimo senų aukštų medžių viršūnėmis, žiūrėdamas į plėvėsuojančius, maskatuojančius lapus, užsnūdau. Dar spėjau pagalvoti- kokia nuostabi lapija, kokia lapų spalvų ir kontūrų įvairovė. Nuo plieninės spalvos blizgančių, atspindinčių saulės šviesą iki tamsiai juodai žalių, pasislėpusių šešėliuose. O kiek dar žalios spalvos perėjimų, pustonių. Ir visa ta lapija nerimsta, siūbuoja su medžio kamienu, su šaka ant kurios gyvena ir kiekvienas lapelis su vėju šoka individualų meilės ar mirties šokį. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16799