Tauškalai, kurių pasiilgstu. Aš irgi tauškalus rašinėju. O Sibiro
mažai teprisimenu, aš ten buvau visai maža. Na, kepėm ant krosnies
grūdus, nes neturėjom ką valgyti. Buvo daug gyvačių. Vienam
bemiegančiam girtam kolūkiečiui gyvatė įlindo į burną, kai jis
knarkė išsižiojęs. Po to jam pylė kumelės šlapimą, ir gyvatė
išlindo. Nežinau, ar šis pasakojimas tikras. Prisimenu dar, kad
miškuose buvo labai sodru - didžiulės gervuogės, avietės, viskas labai
žalia. Bet man artimesnė yra ne gimtinė, o tėviškė, kur grįžom iš
Sibiro. Sibiras per daug svetimas. Gimtoji kalba, galima sakyti, yra rusų.
Lietuviškai tik vėliau išmokau.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16799