Tema: Margarita pelėdai
Autorius: xX
Data: 2009-05-31 12:55:10

einu toliau grybo pjauti, kaip ivsė siūlo. Tarp kitko, musmirė, mano
giliu įsitikinimu, irgi grybas (apie 161670 kalbu, kas nesuprantat). Ir
šiaip nebūkit tokie užtikrinti, kad musmires reikia išrauti su
šaknimis (aišku, romantinis tai idealizmas!). Gal kokie 5 iš šimto taip
mano, bet nemato perspektyvų, kas atsitiks, kai liksim be musmirių ir
dilgėlių. Steriliuose visuomenese lengvai įsisuka kokia ideologinė
infekcija ir išpjauna visą populiaciją. Visų mūsų vaizduotės gal ir
piešia tik i save panašius, bet negali gyventi vien su savimi, reikia ir
kitokiu.
Šiąnakt sapnavau leidimąsi su lėktuvu. Iš kelių kartų, buvo dublis
nr 2, nes pirmasis nepavyko, nusileidęs lėktuvas lėtai sukosi ir uodega
tėskėsi į oro uosto pastatą. Teko nusileidimą kartoti (neturi gi ko
prarasti), antrą kartą jau geriau, nepamenu, ar buvo trečias kartas, bet
visi laimingi patekome į viešbutį. Gera, linksma kompanija. Tik, matyt,
visi jau nebegyvi.
O Parulsky rašo taip šleivai, kad net gėda dėl jo. Jokios minties,
jokio turinio, vien tik forma krūta. Nuo kada neuronai juda 400 km per val
greičiu? Galėtų bent kokį žinyną atsiversti prieš rašydamas. Bus
tau pas jį  žinynai, tušti buteliai dar dar. Taip ir nesuprantu, ko jis
kiša savo straipsniukus/popieriukus į suskilinėjusios komjaunimo tiesos
sienos plyšius? Žodžiu, šlamštadaris. Ir kas per reiškinys
"prisiminimų reprodukcija"? Prisiminimas savaime yra reprodukcija,
atgaminimas. Arba "atminties kopijos"? Kopija ir yra atmintis. Jis ką, tas
Parulsky - tyčiojasi iš komtieskės skaitytojų? Ką su tokiu daryti?

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16799