Labai keistas jausmas, kai pasirodo koks senbuvis, kaip abr. Kadangi esu
palyginti naujokė, norisi paklausti - kas tu, kaip jūs čia gyvenote, ką
patyrėte, kai manęs dar nebuvo? bet negi taip klausi, arba - nors
žodeliu prasitark ką nors apie save, arba pabūk ilgiau, kad ir aš
galėčiau nors truputį pažinti. tuoj užsipuls visi su žodžiais "mes
jau visa tai žinome", bet nuo to gi man ne mažiau smalsu, galėčiau
ieškoti archyve, bet kažkodėl ten viskas ir atrodo kaip archyvinės
nuotraukos - "čia mes juokiamės iš ..." "čia valgome pirmąjį
hamburgerį". Ir viskas ten kažkaip tik pagal Parulskį - "atminties
kopijos".

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16799