Dėl "zarnokas". Izraelyje mūsų biuras bendradarbiavo su vienu
didžiausiu bankų "Leumi" ("Nacionalinis"). Teko jiems suprojektuoti daug
skyrių visoje šalyje. Vienas iš sudėtingiausių skyrių buvo Tel-Avive.
Apie 1930 m. statybos pastatas, bauhauzo stiliuje, labai gražus. Bet tam.
kad padaryti rekonstrukciją gaisrininkai pareikalavo "prilipdyti"
papildomus priešgaisrinius laiptus. paveldas, mes kovėmės, kad negalima
darkyti pastato, bet gaisrininkai (matyt taip visam pasaulyje) tiesiog
nesukalbamai užsispyrė. Paradokasas kaip visada tame, jog kol pastato
nelieti - jis tinka naudojimui, kai tik pradedi rekonstrukciją - viskas,
galioja patys žiauriausi saugumo reikalavimai. Galų gale po ilgų
diskusijų su eiliniais gaisrininkais buvo paskirtas sustikimas su
Vyriausiu Tel-Avivo gaisrininku. Atvykom į susitikimą, susėdom jo
kabinete prie didelio ovalinio stalo - laukiam. Aš apžiūriu patalpą -
visos sienos nukabinėtos "žymių" rabinų nuotraukomis. Kažkaip
keistokai nuteikia. Galų gale pasirodo mūsų gaisrininkas - žydas
ortodoksas - peisai, juodi rūbai, juoda skrybėlė. Mes su bosais kiek
nustebę (švelniai tariant). Iš karto einam prie reikalo ir prasideda
kautynės dėl tų nelaimingų laiptų. Po gero pusvalandžio diskusijos
(kurioje pastoviai naudojamas žodis "zarnokas" - kad jo ilgis yra
standartinis ir "nepasieks ten kur reikia") vyr. gaisrininkas nutraukia
ginčus ir sako: "Aš ką tik, prieš tris dienas grįžau iš Niujorko".
Visi nuščiuvom, nes tai buvo kokie du mėnėsiai po rūgsėjo 11. Ir
pradeda pasakoti. Juos nuvežė į "ground zero", viską parodė, viską
išaiškino. ir jis mums viską išaiškino. O gale ir sako: " Žinot,
stovėjau aš ten ir manės niekaip neapleido mintis - Dieve, kiek čia
žuvo žmonių, kiek brangenybių, aukso, laikrodžių, meno vertybių čia
žuvo...". Ir žiūri į mus. Man pasidarė koktu - "Gyvatė, - pagalvojau,
- ten žmonės žuvo, o jis apie auksus, brangenybes galvoja. Ir dar giliai
tikintis, bent jau taip afišuojasi. Išsigimėlis". Taip aš pagalvojau.
Visi palinksėjo galvomis ir toliau tęsė diskusiją dėl tu laiptų.
Nors, po to pasakojimo visų įkarštis kažkaip atlėgo. Rezultate visi
sutiko, kad tų laiptų reikia. Juk iš tikrųjų tam Tel-Avivo gaisrinkų
vadui tie auksai ir brangenybės buvo visiškai atgrasios. Jis pagalvojo
ir, kaip pasiteisino vėliau, kad "pasauliečius" bankininkus šitas
argumentas įveiks. Aišku, bankininkai nepagalvojo, jog nelaimės atveju
niekas iš darbuotojų jų saugomų seifuose brangenybių negelbės -
spruks visi kaip galės. 

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16799