Aš turėjau galvoj, mie, kad niekas neatsiliepė į Rūtos pasisveikinimą, išskyrus r. Aš irgi perskaičiau, bet kažko lūkuriavau. Bet ji irgi branginasi, kyštelėjo galvą ir nebesirodo. Na, kiekvienas daro kaip nori. „Niekas nepasikeitė“. O ji ar pasikeitė? Ar mėgsti Šostakovičių, mie? Mane jo valsų besiklausant apima baisi savo rusiškos vaikystės nostalgija. Ir apskritai rusų laikų, kokie jie bebuvo. Kažką brangaus mes turėjome sovietmečiu. Gal tas iliuzijas. Gal net Leniną, šalia kurio negali atsisėsti. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16799